Gálatas

1. O neprotingi galatai! Kas jus, kuriems akivaizdžiai buvo nupieštas Jėzus Kristus tarsi pas jus nukryžiuotas, apkerėjo, kad nepaklustumėte tiesai?

2. Noriu jus paklausti tiktai vieno dalyko: ar jūs gavote Dvasią įstatymo darbais, ar klausydami tikėjimo?

3. Nejaugi jūs tokie neprotingi, kad, pradėję Dvasia, dabar užbaigsite kūnu?

4. Ar tiek daug iškentėjote veltui? Jei iš tiesų būtų veltui!

5. Ar Tas, kuris jums teikia Dvasią ir pas jus daro stebuklus, tai daro per įstatymo darbus, ar dėl tikėjimo klausymo?

6. Taip “Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu”.

7. Todėl supraskite, kad Abraomo sūnūs yra tie, kurie tiki.

8. Ir Raštas, numatydamas, kad Dievas tikėjimu išteisins pagonis, iš anksto paskelbė Abraomui Evangeliją: “Tavyje bus palaimintos visos tautos”.

9. Taip tikintys susilaukia palaiminimo kartu su tikinčiuoju Abraomu.

10. Visi, kurie remiasi įstatymo darbais, yra prakeikimo galioje, nes parašyta: “Prakeiktas kiekvienas, kuris nuolatos nesilaiko visko, kas įstatymo knygoje parašyta, ir to nevykdo”.

11. Kad įstatymu niekas neišteisinamas Dievo akyse, aišku, nes “teisusis gyvens tikėjimu”.

12. O įstatymas nėra kilęs iš tikėjimo, bet “kas juos vykdo, tas gyvens jais”.

13. Kristus mus atpirko iš įstatymo prakeikimo, tapdamas už mus prakeikimu, nes parašyta: “Prakeiktas kiekvienas, kuris kybo ant medžio”,­

14. kad Abraomo palaiminimas Jėzuje Kristuje atitektų pagonims ir mes tikėjimu gautume pažadėtąją Dvasią.

15. Broliai, kalbu, kaip įprasta žmonėms: net žmogaus testamento, kuris patvirtintas, niekas neatmeta ir nepapildo.

16. Pažadai buvo duoti Abraomui ir jo palikuoniui. Jis nesako “ir palikuonims”, ne daugeliui, bet kaip apie vieną: “ir tavo palikuoniui”, kuris yra Kristus.

17. Noriu pasakyti, kad Dievo Kristuje anksčiau patvirtinto testamento negali panaikinti po keturių šimtų trisdešimties metų atsiradęs įstatymas, ir jis negali pažado paversti negaliojančiu.

18. Jei paveldėjimas būtų iš įstatymo, tai jau nebe iš pažado, o Dievas davė tai Abraomui pažadu.

19. Tad kam gi reikalingas įstatymas? Jis buvo pridėtas dėl nusižengimų, kol ateis palikuonis, kuriam buvo skirtas pažadas; įstatymas buvo perduotas per angelus, tarpininko ranka.

20. Tarpininkas neatstovauja vienai pusei, bet Dievas yra vienas.

21. Tad gal įstatymas priešingas Dievo pažadams? Anaiptol! Jei būtų duotas įstatymas, galintis suteikti gyvenimą, tai iš tikrųjų teisumas būtų iš įstatymo.

22. Bet Raštas viską apjuosė nuodėme, kad pažadas dėl tikėjimo Jėzumi Kristumi tektų tiems, kurie tiki.

23. Prieš ateinant tikėjimui, buvome įstatymo įkalinti, kad lauktume apsireiškiant tikėjimo.

24. Todėl įstatymas buvo mūsų auklėtojas, vedęs į Kristų, kad būtume tikėjimu išteisinti.

25. Bet, tikėjimui atėjus, jau nesame auklėtojo globoje.

26. Juk jūs visi esate Dievo sūnūs per tikėjimą Jėzumi Kristumi.

27. Ir visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi.

28. Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi esate viena Kristuje Jėzuje!

29. O jeigu esate Kristaus, tai esate Abraomo palikuonys ir paveldėtojai pagal pažadą.

1. Dabar pasakysiu: kol paveldėtojas vaikas, jis nieku nesiskiria nuo vergo, nors yra visko šeimininkas;

2. jis esti globėjų ir prižiūrėtojų valdžioje iki tėvo nustatyto meto.

3. Taip buvo ir su mumis: kol buvome vaikai, turėjome vergauti pasaulio pradmenims.

4. Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui,

5. kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įsūnystę.

6. O kadangi esate sūnūs, Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: “Aba, Tėve!”

7. Taigi tu jau nebe vergas, bet sūnus; o jeigu sūnus, tai ir Dievo paveldėtojas per Kristų.

8. Kitados, dar nepažindami Dievo, jūs vergavote dievams, kurie iš tikro nėra dievai.

9. Bet dabar, pažinę Dievą arba, geriau sakant, Dievo pažinti,­ kaipgi galite grįžti prie menkų ir vargingų pradmenų, kuriems ir vėl norite vergauti?!

10. Jūs laikotės dienų, mėnesių, laikotarpių, metų.

11. Aš baiminuosi dėl jūsų, kad kartais nebūčiau veltui dirbęs jūsų labui.

12. Prašau jus, broliai, tapkite tokie kaip aš, nes ir aš tapau toks kaip jūs. Jūs visai neįžeidėte manęs.

13. Jūs žinote, kad jums pirmą kartą paskelbiau Evangeliją negaluodamas kūnu.

14. Ir jūs nepaniekinote ir nepasipiktinote mano kūne esančiu išbandymu, bet priėmėte mane kaip Dievo angelą, kaip patį Kristų Jėzų.

15. Koks tai buvo palaiminimas jums! Aš galiu paliudyti, kad įmanydami būtumėte išlupę savo akis ir atidavę man.

16. Nejaugi tapau jūsų priešu, kalbėdamas jums tiesą?

17. Jie uolūs ne jūsų labui, bet norėtų jus atskirti, kad būtumėte uolūs dėl jų.

18. Bet gerai visada būti uoliems dėl gero, o ne vien kai esu pas jus.

19. Mano vaikeliai, dėl jūsų aš vėl gimdymo skausmuose, kol jumyse išryškės Kristus!

20. Norėčiau dabar būti pas jus ir prabilti kitaip, nes nežinau, ką man su jumis daryti.

21. Pasakykite man jūs, norintieji būti įstatymo valdžioje, ar negirdite įstatymo?

22. Juk parašyta, kad Abraomas turėjo du sūnus: vieną iš vergės, o kitą iš laisvosios.

23. Vergės sūnus buvo gimęs pagal kūną, o laisvosios­pagal pažadą.

24. Tai pasakyta perkeltine prasme: jos­tai dvi Sandoros. Viena nuo Sinajaus kalno, gimdanti vergystei,­tai Hagara.

25. Hagara yra Sinajaus kalnas Arabijoje; ji atitinka dabartinę Jeruzalę, kuri vergauja su savo vaikais.

26. Bet aukštybių Jeruzalė laisva, ji yra visų mūsų motina,

27. nes parašyta: “Pralinksmėk, nevaisingoji, kuri negimdei! Šūkauk ir džiūgauk, nepažinusi kentėjimų! Nes apleistoji turi daug daugiau vaikų negu turinčioji vyrą”.

28. Mes, broliai, esame pažado vaikai kaip Izaokas.

29. Bet kaip tada gimęs pagal kūną persekiojo gimusį pagal Dvasią, taip ir dabar.

30. O ką gi sako Raštas?­“Išvaryk vergę ir jos sūnų, nes vergės sūnus negaus palikimo kartu su laisvosios sūnumi”.

31. Taigi, broliai, mes nesame vergės vaikai, bet laisvosios.

Significados: Aba.

Você está lendo Gálatas na edição LT, Lithuanian, em Lituano.
Este lívro compôe o Novo Testamento, tem 6 capítulos, e 149 versículos.