1. Viešpats atsiliepė Jobui iš audros ir tarė:

2. “Kas aptemdo patarimą neprotingais žodžiais?

3. Susijuosk dabar kaip vyras; Aš klausiu tave, o tu atsakyk man.

4. Kur buvai, kai Aš dėjau žemės pamatus? Atsakyk, jei supranti.

5. Ar žinai, kas nustatė jos dydį, kas ją išmatavo?

6. Ant ko pritvirtintas jos pamatas arba kas padėjo jos kertinį akmenį,

7. kai kartu giedojo ryto žvaigždės ir šaukė iš džiaugsmo visi Dievo sūnūs?

8. Kas uždarė jūros duris, kai ji veržėsi, tarsi išeidama iš įsčių?

9. Aš aprengiau ją debesimis lyg drabužiu ir apsupau tamsa lyg vystyklais,

10. kai jai paskyriau ribas, įdėjau skląstį bei duris

11. ir pasakiau: ‘Iki čia ateisi, ne toliau; čia sustos tavo puikiosios bangos’.

12. Ar kada nors savo gyvenime įsakei rytui ir nurodei aušrai jos vietą,

13. kad ji, pasiekus žemės pakraščius, nukratytų nedorėlius nuo jos?

14. Žemė keičiasi kaip molis po antspaudu, susiklosto kaip drabužis.

15. Nedorėliams saulė nebešviečia, jų pakelta ranka sulaužoma.

16. Ar kada pasiekei jūros šaltinius ir vaikštinėjai tyrinėdamas gelmes?

17. Ar mirties vartai tau buvo atverti, ar matei mirties šešėlio duris?

18. Ar išmatavai žemės platybes? Atsakyk, jei visa tai žinai.

19. Kur yra kelias į šviesą, kur gyvena tamsa?

20. Ar gali pasiekti jų ribas ir surasti taką į jų namus?

21. Aišku, tu žinai, nes tada jau buvai gimęs ir gyveni nuo amžių!

22. Ar buvai nuėjęs į sniego sandėlius ir sandėlius krušos,

23. kurią laikau sielvarto metui, karo ir kovos dienai?

24. Kur yra kelias, kuriuo ateina šviesa ir iš kur pakyla žemėje rytys?

25. Kas nustatė lietui ir žaibui kryptį,

26. kad lytų negyvenamose vietose, dykumose, kur nėra žmonių,

27. drėkintų tuščią ir apleistą žemę, kad želtų žolė?

28. Ar lietus turi tėvą? Kas pagimdė rasos lašus?

29. Kur gimė ledas? Kas pagimdė šerkšną po dangumi?

30. Kodėl vanduo sukietėja į akmenį ir gelmių paviršius užšąla?

31. Ar gali surišti Sietyno raiščius ir atrišti Oriono?

32. Ar gali liepti užtekėti Zodiakui ir Grįžulo ratams jų laiku?

33. Ar pažįsti dangaus nuostatus ir gali juos pritaikyti žemei?

34. Ar gali įsakyti debesiui, kad jo srovės išsilietų ant tavęs?

35. Ar gali pasiųsti žaibus, kad jie išeitų, sakydami: ‘Štai mes čia’?

36. Kas įdėjo išmintį į širdį ir davė supratimą protui?

37. Kas gali suskaičiuoti debesis? Kas gali uždaryti dangaus indus,

38. kai dulkės tampa purvu ir grumstai sulimpa?

39. Ar gali sumedžioti liūtei grobį ir pasotinti jos jauniklius,

40. gulinčius olose ir lindynėse?

41. Kas paruošia varnui peną, kai jo jaunikliai šaukiasi Dievo, klaidžiodami be maisto?”

1. “Ar žinai kalnų ožių atsivedimo laiką? Ar stebėjai stirnų gimimą?

2. Ar gali suskaičiuoti jų nėštumo mėnesius ir ar žinai laiką, kada jos atsives?

3. Jos susiriečia, dejuoja ir atsiveda vaikų.

4. Jų jaunikliai, sustiprėję ir užaugę atvirame lauke, atsiskiria ir nebesugrįžta.

5. Kas leido laukiniam asilui laisvai bėgioti ir kas atrišo jo pančius?

6. Aš paskyriau jam namais tyrus, nederlingoje žemėje jį apgyvendinau.

7. Jis juokiasi iš miesto spūsties, vežiko šauksmų negirdi.

8. Aukštai kalnuose jis randa sau ganyklą, ieško žaliuojančių plotų.

9. Ar stumbras tau tarnaus, ar jis stovės naktį prie tavo ėdžių?

10. Ar gali jį pakinkyti ir ar jis ars slėnį paskui tave?

11. Ar pasitikėsi juo ir jo didele jėga? Ar paliksi jam savo darbą?

12. Ar tiki, kad jis suveš tavo pasėlius į klojimą?

13. Ar tu davei povui gražius sparnus ir plunksnas bei sparnus stručiui?

14. Jis pakasa žemėje savo kiaušinius ir smėlyje leidžia jiems šilti.

15. Jis nesupranta, kad koja gali juos sutraiškyti ir laukinis žvėris sumindyti.

16. Jis šiurkščiai elgiasi su savo vaikais, tarsi jie būtų svetimi; jis nebijo, kad darbuojasi veltui,

17. nes Dievas neapdovanojo jo išmintimi ir nedavė jam supratimo.

18. Jei jis pasikelia bėgti, pasijuokia iš žirgo ir raitelio.

19. Ar tu suteikei žirgui stiprybės? Ar papuošei jo sprandą karčiais?

20. Ar gali jį išgąsdinti kaip žiogą? Jo šnervių prunkštimas baisus.

21. Jis kasa žemę ir džiaugiasi savo jėga, bėga prieš ginkluotų žmonių būrį.

22. Jis nepažįsta baimės ir nenusigąsta, jis nesitraukia nuo kardo.

23. Jei žvanga strėlinės, žiba ietys ir skydai,

24. jis trypia ir kasa žemę, nerimsta gaudžiant trimitui.

25. Trimitams pasigirdus, jis žvengia: Y-ha-ha! Jis iš tolo nujaučia kovą, girdi vado įsakymus ir kovos šauksmą.

26. Ar tavo išmintimi pakyla sakalas, išskleidžia savo sparnus ir skrenda link pietų?

27. Ar tavo įsakymu sklando erelis ir krauna savo lizdą aukštumose?

28. Jis gyvena ant aukščiausios uolos neprieinamoje vietoje.

29. Iš ten jis dairosi grobio, jo akys pamato jį iš tolo.

30. Jo jaunikliai geria kraują; kur yra žuvusių, ten ir jis”.

1. Viešpats, atsakydamas Jobui, tarė:

2. “Ar tas, kuris ginčijasi su Visagaliu, pamokys Jį? Teatsako tas, kuris priekaištauja Dievui”.

Você está lendo na edição LT, Lithuanian, em Lituano.
Este lívro compôe o Antigo Testamento, tem 42 capítulos, e 1070 versículos.