Salmos

1. Kaip elnė geidžia upelio vandens, taip mano siela geidžia Tavęs, o Dieve!

2. Mano siela trokšta Dievo, gyvojo Dievo. Kada ateisiu ir pasirodysiu Dievo akivaizdoje?

3. Ašaros buvo man duona dieną ir naktį, kai jie kasdien man sakė: “Kur yra tavo Dievas?”

4. Kai prisimenu tai, išlieju savo sielą, nes traukdavau su minia į Dievo namus, džiūgaudamas ir dėkodamas iškilmingoje eisenoje.

5. Ko taip nusiminei, mano siela, ir ko nerimsti manyje? Lauk Dievo, nes aš dar girsiu Jį už Jo veido pagalbą!

6. Mano Dieve, mano siela liūdi manyje. Prisimenu Tave iš Jordano šalies ir Hermono, nuo Micaro kalno.

7. Gelmė šaukia gelmę, vandeniui triukšmingai krintant; Tavo bangos ir vilnys per mane liejas.

8. Dieną apreikš Viešpats savo malonę. Naktį giedosiu Jam, savo Dievui, kuris teikia man gyvybę.

9. Tarsiu Viešpačiui, savo uolai: “Kodėl pamiršai mane? Kodėl turiu vaikščioti nuliūdęs, spaudžiamas priešo?”

10. Kenčiu lyg kaulus laužant, priešai tyčiojasi iš manęs, kasdien klausdami: “Kur yra tavo Dievas?”

11. Ko taip nusiminei, mano siela, ir ko nerimsti manyje? Lauk Dievo, nes aš dar girsiu Jį, savo veido pagalbą ir savo Dievą.

1. Dieve, teisk ir gink mano bylą prieš bedievių tautą! Gelbėk mane nuo klastingo ir neteisingo žmogaus.

2. Tu esi mano stiprybės Dievas. Kodėl atstumi mane? Kodėl turiu vaikščioti nuliūdęs, priešo spaudžiamas?

3. Siųsk savo šviesą ir tiesą! Jos teveda mane į Tavo šventąjį kalną, į Tavo palapinę.

4. Eisiu prie Dievo aukuro, pas Dievą, savo didžiausią linksmybę. Girsiu Tave arfa, o Dieve, mano Dieve!

5. Ko taip nusiminusi, mano siela, ir ko nerimsti manyje? Lauk Dievo, nes aš dar girsiu Jį, savo veido pagalbą ir savo Dievą!

1. Dieve, savo ausimis girdėjome, kai mūsų tėvai pasakojo mums, kokius darbus darei jų dienomis senais laikais.

2. Pagonis išvarei, o juos įsodinai; išnaikinai tautas, o juos išaukštinai.

3. Ne savo kardu jie laimėjo kraštą, ne jų ranka išgelbėjo juos, bet Tavo dešinė, Tavo ranka ir Tavo veido šviesa, nes Tu juos mylėjai!

4. Tu­mano Karalius ir Dievas, Tu teiki pergalę Jokūbui.

5. Su Tavo pagalba prispausime savo priešus, Tavo vardu mindysime tuos, kurie kyla prieš mus.

6. Ne savo lanku pasitikėsiu, ne mano kardas išgelbės mane.

7. Tu išgelbėjai mus nuo mūsų priešų, mus nekenčiančius sugėdinai.

8. Dievu giriamės per dieną ir Tavo vardą šlovinsime per amžius.

9. Bet Tu mus atstūmei, pažeminti leidai ir su mūsų kariuomene nebeišeini.

10. Tu priverti mus trauktis nuo priešų, kurie nekenčia mūsų ir išnaudoja mus.

11. Kaip pjautinas avis atidavei mus, tarp pagonių išblaškei.

12. Savo tautą pardavei už nieką; nepraturtėjai tuo, ką už ją gavai.

13. Padarei mus paniekinimu kaimynams, pajuoka ir patyčiomis tiems, kurie aplinkui mus.

14. Padarei mus priežodžiu pagonims, tautos kraipo galvas dėl mūsų.

15. Nuolatos man prieš akis mano panieka ir rausta iš gėdos veidas

16. dėl priekaištų ir užgaulių žodžių, dėl priešo ir keršytojo.

17. Visa tai užgriuvo mus, nors Tavęs nepamiršome, sandoros su Tavimi nepažeidėme.

18. Mūsų širdis neatsitraukė nuo Tavęs, mūsų žingsniai nebuvo nuo Tavo kelių nukrypę,

19. kai leidai mus naikinti tyruose ir apdengei mirties šešėliu.

20. Jei būtume užmiršę savo Dievo vardą ir ištiesę rankas į svetimą dievą,

21. argi Dievas to nežinotų? Jis juk žino širdies paslaptis!

22. Dėl Tavęs esame visą dieną žudomi, laikomi tarsi pjauti paskirtos avys.

23. Kelkis! Kodėl miegi, Viešpatie? Pakilk, neatstumk amžinai!

24. Kodėl slepi savo veidą, pamiršti mūsų vargą ir priespaudą?

25. Mūsų siela parkritusi į dulkes; mūsų kūnas parblokštas žemėn.

26. Pakilk, padėk mums! Išgelbėk mus dėl savo gailestingumo.

1. Mano širdis prisipildė gražių žodžių. Giedosiu giesmę Karaliui. Mano liežuvis­plunksna miklioje raštininko rankoje.

2. Tu esi gražiausias iš žmonių vaikų; malonė Tavo lūpose! Todėl palaimino Tave Dievas amžiams.

3. Karžygy, prisijuosk kalaviją prie šlaunies, savo šlovę ir didybę.

4. Savo didybėje kelkis ginti tiesos, romumo ir teisumo. Tavo dešinė tepamoko Tave didingų darbų!

5. Karaliaus priešų širdis perveria Jo strėlės, nuo jų krinta tautos.

6. Tavo sostas, o Dieve, stovės per amžius. Teisumo skeptras yra Tavo karalystės skeptras.

7. Tu pamėgai teisumą ir neapkentei nedorybės, todėl patepė Tave Dievas, Tavasis Dievas, džiaugsmo aliejumi daugiau negu Tavo bendrus.

8. Mira, alaviju ir kasija kvepia Tavo drabužiai. Iš dramblio kaulo rūmų linksmina Tave.

9. Karalių dukterys pasitinka Tave; karalienė Tavo dešinėje Ofyro auksu papuošta.

10. Klausyk, dukra, pažvelk ir išgirsk! Pamiršk savo tautą ir tėvo namus.

11. Karalius geidžia tavo grožio. Jis yra tavo Viešpats­garbink Jį!

12. Tyro dukros neša Tau dovanas, tautos kilmingieji Tavo palankumo ieško.

13. Karaliaus dukra šlovinga viduje, auksu išmegzti jos apdarai.

14. Išsiuvinėtais drabužiais papuoštą ją veda pas Karalių, ją seka mergaitės, jos draugės, kurios bus atvestos pas Tave.

15. Jos eina džiūgaudamos ir besilinksmindamos, jos įeis į Karaliaus rūmus.

16. Vietoj Tavo tėvų bus Tavo sūnūs; visoje šalyje Tu paskirsi juos kunigaikščiais.

17. Aš garsinsiu Tavo vardą per kartų kartas, todėl tautos girs Tave per amžius.

1. Dievas mums yra prieglauda ir stiprybė, užtikrinta pagalba bėdoje.

2. Todėl nebijosime, nors žemė drebėtų, kalnai griūtų į jūros gelmę.

3. Teūžia, teputoja jų vandenys, tedreba kalnai, joms šėlstant.

4. Upės srovės linksmina Dievo miestą, šventą Aukščiausiojo buveinę.

5. Dievas yra jo viduje, jam nėra ko bijoti; rytui auštant ateis Dievas jam padėti.

6. Siautė pagonys, maištavo karalystės; Jis prabilo, ir sustingo žemė.

7. Kareivijų Viešpats yra su mumis, tvirtovė mums yra Jokūbo Dievas.

8. Ateikite, pažvelkite į Viešpaties darbus, kokių baisių dalykų Jis padarė žemėje!

9. Jis sustabdo karus ligi pat žemės krašto, sulaužo lankus ir sutrupina ietis, sudegina ugnimi karo vežimus.

10. “Liaukitės ir žinokite, jog Aš esu Dievas! Aš būsiu išaukštintas tarp pagonių, išaukštintas žemėje!”

11. Kareivijų Viešpats yra su mumis, tvirtovė mums yra Jokūbo Dievas.

1. Plokite rankomis visos tautos! Šaukite Dievui džiugesio balsu!

2. Aukščiausiasis Viešpats yra baisus, didis Karalius visos žemės.

3. Jis pajungė mums pagonis, padėjo po mūsų kojomis tautas.

4. Jis parinko mums paveldėti žemę­garbę Jo mylimojo Jokūbo.

5. Dievas užžengė su šauksmu, Viešpats, gaudžiant trimitams.

6. Giedokite gyrių mūsų Dievui, giedokite! Giedokite gyrių mūsų Karaliui, giedokite!

7. Dievas yra visos žemės Karalius! Giedokite Jam gyrių suprasdami.

8. Dievas karaliauja pagonims, Dievas sėdi savo šventajame soste.

9. Tautos kunigaikščiai susirinko su Abraomo Dievo tauta. Dievui priklauso visi žemės skydai, Jis yra labai išaukštintas.

1. Didis yra Viešpats ir labai girtinas mūsų Dievo mieste, savo šventajame kalne.

2. Gražiai iškilęs, visos žemės džiaugsmas yra Siono kalnas šiaurės pusėje, didžiojo Karaliaus miestas.

3. Dievas yra jo rūmų apsauga.

4. Antai karaliai susirinkę praėjo kartu.

5. Pamatę apstulbo, sumišo ir skubiai pabėgo.

6. Baimė apėmė juos ten ir skausmai kaip gimdyvę.

7. Rytų vėju Tu sudaužei Taršišo laivus.

8. Ką buvome girdėję, tai ir matėme kareivijų Viešpaties, mūsų Dievo, mieste. Dievas išlaiko jį per amžius.

9. Dieve, būdami Tavo šventykloje, prisiminėme Tavo malonę.

10. Dieve, kaip Tavo vardas, taip ir Tavo šlovė pasiekia žemės pakraščius. Tavoji dešinė pilna teisumo.

11. Tesidžiaugia Siono kalnas! Tedžiūgauja Judo dukterys dėl Tavo sprendimų.

12. Apeikite aplinkui Sioną, apžiūrėkite jį, suskaičiuokite jo bokštus.

13. Įsidėmėkite jį supantį pylimą, išvaikščiokite jo rūmus, kad galėtumėte papasakoti būsimosioms kartoms.

14. Nes šis Dievas yra mūsų Dievas per amžius, Jis ves mus iki mirties.

1. Išgirskite visos tautos! Klausykitės visi pasaulio gyventojai:

2. prastuoliai ir kilmingieji, turtuoliai ir vargšai!

3. Savo burna skelbsiu išmintį; mano širdies apmąstymai­išmanymas.

4. Aš klausysiuos patarlių, skambant arfai įminsiu mįslę.

5. Ko gi man nelaimės dienomis bijoti, kai priešai klastingi apninka,

6. kurie savo turtais pasitiki ir giriasi gausiais savo lobiais?

7. Nė vienas žmogus negalės išpirkti savo brolio nė Dievui duoti išpirką už jį.

8. Didelė kaina už sielos išpirkimą­tiek niekad neturėsi,

9. kad galėtum amžinai gyventi ir nematytum sugedimo.

10. Matysi, kaip išminčiai miršta, kvailiai ir paikieji žūna, palikdami turtus kitiems.

11. Jie nori, kad jų namai pasiliktų per amžius, jų buveinės kartų kartoms, savo vardais jie pavadina žemes.

12. Net ir garbingas žmogus neišlieka: jis panašus į galviją, kuris pražūna.

13. Toks yra kvailai pasitikinčiųjų likimas ir galas jų pasekėjų, kurie pritaria jiems.

14. Mirtis juos ganys kaip avis. Josios buveinei jie skirti ir į ją nužengs. Jų kūnas sunyks, pavidalas sudūlės; mirusiųjų buveinė bus jų namai.

15. Tačiau Dievas iš kapo išpirks mano sielą, Jis priims mane.

16. Nesijaudink, jei kas praturtėja ir jo namų garbė padidėja.

17. Juk mirdamas jis to nepasiims, garbė nepalydės jo.

18. Nors gyvendamas jis tarsis esąs laimingas, kiti jį dėl sėkmės girs,

19. tačiau jis nužengs pas savo tėvų kartą ir šviesos neregės per amžius.

20. Žmogus, kuris yra gerbiamas, bet neturi supratimo, yra panašus į galviją, kuris pražus.

1. Galingas Dievas, Viešpats, kalbėjo ir šaukė žemei nuo saulėtekio iki saulėlydžio.

2. Iš Siono, grožio tobulumo, suspindėjo Dievas.

3. Mūsų Dievas ateis ir netylės: naikinanti ugnis eis pirma Jo, o aplinkui Jį siaus audros.

4. Jis šaukia dangų iš aukštybių ir žemę, kad galėtų teisti savo tautą:

5. “Surinkite mano šventuosius, padariusius sandorą su manimi per auką”.

6. Dangus skelbs Jo teisumą, nes pats Dievas yra teisėjas.

7. “Klausyk, mano tauta, Aš kalbėsiu! Izraeli, Aš liudysiu prieš tave! Dievas, tavo Dievas, Aš esu!

8. Ne dėl aukų barsiu tave­deginamąsias aukas visada man aukojai.

9. Man nereikia veršio iš tavo tvarto, nei ožio iš tavo bandos.

10. Mano yra visi miškų žvėrys, gyvuliai ant tūkstančio kalvų.

11. Pažįstu visus kalnų paukščius, ir laukiniai žvėrys yra mano žinioje.

12. Jei alkanas būčiau, nesakyčiau tau, nes mano yra pasaulis ir visa, kas jame.

13. Argi Aš valgysiu jaučių mėsą, argi gersiu ožių kraują?

14. Aukok Dievui padėką ir ištesėk Aukščiausiajam įžadus.

15. Šaukis manęs nelaimės dieną­tai išgelbėsiu tave, o tu šlovinsi mane”.

16. O nedorėliui Dievas sako: “Kodėl tu mano nuostatus skelbi ir savo burna mano sandorą mini?

17. Nes tu nekenti pamokymo ir atmeti mano žodžius.

18. Pamatęs vagį, susitari su juo ir su svetimautojais draugauji.

19. Tavo burna kalba pikta ir tavo liežuvis sako klastą.

20. Tu kalbi prieš savo brolį ir šmeiži savo motinos sūnų.

21. Tu tai darei, ir Aš tylėjau. Tu manai, kad Aš esu toks, kaip tu. Aš tave barsiu ir tavo darbus statysiu tau prieš akis.

22. Susipraskite, kurie pamiršote Dievą, kad nesudraskyčiau jūsų, ir tada nebus, kas jus išgelbėtų.

23. Kas aukoja gyrių, pašlovina mane; o kuris teisingai elgiasi, tam parodysiu Dievo išgelbėjimą”.

1. Dieve, pasigailėk manęs dėl savo malonės, dėl savo beribio gerumo panaikink mano kaltes.

2. Visai nuplauk mano kaltę ir apvalyk mano nuodėmes.

3. Išpažįstu savo nusikaltimą, mano nuodėmė visada yra su manimi.

4. Tau vienam nusidėjau ir padariau pikta Tavo akyse. Tu teisingai teisi ir teisingą sprendimą darai.

5. Štai aš gimiau nuodėmingas, ir nuodėmėje mane pradėjo mano motina.

6. Tu mėgsti tiesą širdyje ir slaptoje mokai mane išminties.

7. Apšlakstyk mane yzopu, kad būčiau švarus. Nuplauk mane, kad būčiau baltesnis už sniegą.

8. Leisk man patirti džiaugsmą ir linksmybę. Tedžiūgauja mano sužeisti kaulai.

9. Nugręžk savo veidą nuo mano nuodėmių ir visas mano kaltes išdildyk.

10. Dieve, tyrą širdį sutverk manyje ir teisingą dvasią atnaujink.

11. Neatstumk manęs nuo savo veido ir savo šventos dvasios neatimk nuo manęs.

12. Grąžink man išgelbėjimo džiaugsmą ir laisvės dvasia sustiprink mane.

13. Tada mokysiu nusidėjėlius Tavo kelių, kad nusikaltėliai grįžtų pas Tave.

14. Dieve, išlaisvink mane nuo kraujo kaltės, nes Tu mano išgelbėjimo Dievas, ir mano liežuvis šlovins Tavo teisumą.

15. Viešpatie, atverk mano lūpas, ir mano burna skelbs Tavąją šlovę.

16. Tu nenori aukos, jei aukočiau deginamąją auką, Tau nepatiktų.

17. Auka Dievui yra sudužusi dvasia; sudužusios ir nusižeminusios širdies Tu, Dieve, nepaniekinsi.

18. Būk palankus ir daryk gera Sionui, statyk Jeruzalės sienas.

19. Tada Tu gėrėsies teisumo aukomis, aukosime veršius ant Tavo aukuro.

1. Ko giries nedorybe, galiūne? Dievo gerumas pasilieka nuolat.

2. Tavo liežuvis planuoja pražūtį kaip aštrus peilis, tu klastadary!

3. Tu mėgsti pikta labiau kaip gera, tau mieliau meluoti negu teisybę kalbėti.

4. Tu mėgsti pražūtingas kalbas, klastingas liežuvi!

5. Todėl sunaikins tave Dievas amžiams; parblokš ir išmes iš palapinės, su šaknimis išraus iš gyvųjų žemės.

6. Teisieji tai matys ir bijosis, jie juoksis iš jo:

7. “Štai žmogus, kuris Dievo nepadarė savo stiprybe, bet, pasitikėdamas turtais, įsidrąsino daryti nedorybes”.

8. Aš esu kaip žaliuojąs alyvmedis Dievo namuose, pasitikiu Dievo gailestingumu per amžių amžius.

9. Tave girsiu per amžius, nes Tu tai padarei; skelbsiu Tavo brangų vardą šventiesiems.

1. Kvailys pasakė savo širdyje: “Nėra Dievo”. Jie sugedo, elgiasi bjauriai, nėra, kas gera darytų.

2. Dievas pažiūrėjo iš dangaus į žmones, kad pamatytų, ar yra, kas išmano ir ieško Dievo.

3. Jie visi atsitraukė, visi kartu sugedo. Nėra darančio gera, nėra nė vieno.

4. Argi nesupranta piktadariai, kurie ryja mano tautą lyg duoną? Ir Dievo jie nesišaukia.

5. Jie drebėjo iš baimės, kai nebuvo ko bijoti. Dievas išsklaidė kaulus tų, kurie tave apgulė. Jie buvo sugėdinti, nes Dievas paniekino juos.

6. O kad ateitų iš Siono išgelbėjimas Izraeliui! Kai Dievas parves savo tautos belaisvius, džiaugsis Jokūbas, linksminsis Izraelis!

1. Dieve, savo vardu išgelbėk mane ir savo galybe teisk mane.

2. Dieve, išgirsk mano maldą, išklausyk mano burnos žodžius!

3. Svetimieji sukilo prieš mane, prispaudėjai ieško mano sielos; jie nepaiso Dievo.

4. Bet Dievas yra mano padėjėjas, Viešpats palaiko mano sielą.

5. Atlygink piktu mano priešams, savo tiesoje sunaikink juos!

6. Tada laisvai aukas Tau aukosiu, girsiu Tavo vardą, nes Jis geras.

7. Tu iš visų bėdų išgelbėjai mane, ir mano akys matė sugėdintus priešus.

1. Dieve, klausykis mano maldos ir nesišalink nuo mano maldavimo!

2. Pažvelk į mane ir išklausyk. Aš blaškaus ir nerimstu

3. dėl priešo balso, dėl nedorėlių siautimo. Jie daro man pikta, užsirūstinę neapkenčia manęs.

4. Širdis dreba mano krūtinėje, mirties siaubai apėmė mane.

5. Mane užklupo baimė ir drebulys, siaubas užpuolė mane.

6. Aš sakiau: “O kad turėčiau balandžio sparnus; išskrisčiau ir būčiau ramus.

7. Toli nuskrisčiau, dykumoje apsinakvočiau.

8. Skubėčiau pasislėpti nuo viesulų ir audrų”.

9. Viešpatie, suardyk ir sumaišyk jų kalbas! Mieste mačiau tik smurtą ir vaidus.

10. Dieną ir naktį jie slankioja aplink jo sienas, o viduje neteisybė ir priespauda.

11. Nedorybė viduryje, apgaulė ir klasta gatvėse.

12. Jei priešas mane užgauliotų, galėčiau pakęsti. Jei tas, kuris nekenčia manęs, prieš mane pakiltų, pasislėpčiau nuo jo.

13. Bet tu­žmogus man lygus, mano bendras, artimas bičiulis!

14. Mums buvo malonu kartu, minioje eidavome į Dievo namus.

15. Juos mirtis teužklumpa! Gyvi į mirusiųjų buveinę tenužengia! Nedorybės jų buveinėse ir tarp jų.

16. Aš šauksiuosi Dievo, ir Viešpats išgelbės mane.

17. Vakare, rytą ir vidudienį melsiuosi ir garsiai šauksiu; Jis išgirs mano balsą,

18. išvaduos mano sielą, grąžins ramybę, apgins nuo puolančių priešų daugybės.

19. Dievas išgirs ir pažemins juos, Jis gyvena nuo amžių. Jie nesikeičia ir Dievo nebijo.

20. Jie pakelia ranką prieš tuos, kurie yra taikoje su jais, laužo duotąjį žodį.

21. Slidesnė už sviestą jų burna, o širdyse karas; žodžiai švelnesni už aliejų, tačiau jie yra nuogi kardai.

22. Pavesk Viešpačiui savo naštą, ir Jis palaikys tave, Jis niekados neleis teisiajam svyruoti.

23. Tu, Dieve, juos nuvesi į gilią prarają. Žmogžudžiai ir apgavikai žus nė pusės amžiaus nesulaukę. Tačiau aš pasitikėsiu Tavimi.

1. Dieve, būk man gailestingas, nes žmogus nori praryti mane, priešai nuolatos puola.

2. Visą laiką mano priešai puola mane, daug tų, kurie kovoja prieš mane, o Aukščiausiasis!

3. Kai baimė apima, Tavimi pasitikiu.

4. Dievu pasitikiu, kurio žodį giriu. Nebijosiu, ką gali padaryti man žmogus?

5. Kiekvieną dieną jie iškraipo mano žodžius, visos jų mintys­daryti man pikta.

6. Jie susirenka, tyko, seka mano pėdomis, kėsinasi į mano gyvybę.

7. Atlygink jiems už nedorybę! Dieve, užsirūstinęs parblokšk juos!

8. Tu mano vargo dienas skaičiuoji, renki mano ašaras į odinę. Argi jų nėra Tavo knygoje?

9. Mano priešai pasitrauks, kai šauksiuos Tavęs. Žinau, kad Dievas už mane.

10. Dievu, kurio žodį giriu, Viešpačiu, kurio žodį giriu,

11. aš pasitikiu. Nebijosiu, ką gali padaryti man žmogus?

12. Dieve, Tau duotus įžadus ištesėsiu, aukosiu gyriaus aukas.

13. Tu išgelbėjai mane iš mirties, mano kojas nuo suklupimo, kad vaikščiočiau prieš Dievą ir turėčiau gyvenimo šviesą.

1. Pasigailėk manęs, Dieve, pasigailėk. Mano siela pasitiki Tavimi. Tavo sparnų pavėsyje slepiuos, kol praeis nelaimė.

2. Šauksiuosi aukščiausiojo Dievo, kuris man gera daro.

3. Jis pasiųs iš dangaus ir išgelbės mane, Jis paniekins mano prispaudėjus, Dievas pasiųs savo gailestingumą ir tiesą!

4. Turiu gyventi tarp liūtų, tarp žmonių, kvėpuojančių ugnimi. Jų dantys yra ietys ir strėlės, jų liežuviai­aštrūs kardai.

5. Dieve, būk išaukštintas virš dangų! Tavo šlovė teišplinta visoje žemėje!

6. Jie spendė pinkles mano kojoms, mano siela sugniužo. Jie kasė man duobę, tačiau patys įpuolė į ją.

7. Dieve, mano širdis tvirta. Taip, mano širdis tvirta. Aš giedosiu ir girsiu.

8. Pabusk, mano šlove! Pabuskite, arfa ir psalteri! Aš atsikelsiu anksti.

9. Viešpatie, girsiu Tave tautose, giedosiu Tau pagonių būry.

10. Tavo gailestingumas siekia dangų, ir Tavo tiesa­debesis.

11. Dieve, būk išaukštintas virš dangų! Teišplinta Tavo šlovė visoje žemėje!

1. Jūs, teisėjai, ar sprendžiate teisingai? Ar teisingai teisiate žmones?

2. Ne, jūs darote nedorybes širdyje, jūsų rankos smurtą sėja.

3. Nedorėliai klysta nuo pat kūdikystės, nuo pat gimimo jie klaidžioja ir meluoja.

4. Jų nuodai panašūs į gyvatės nuodus, kaip angies, kuri užsikemša ausis,

5. kad negirdėtų labiausiai įgudusio kerėtojo balso.

6. Dieve, sutrupink jiems dantis burnoje, Viešpatie, išdaužyk iltis jauniems liūtams!

7. Tepradingsta jie kaip tekantis vanduo, tesulūžta jų strėlės, jiems betaikant.

8. Teištyžta jie kaip sraigė, kaip nelaiku gimęs kūdikis tenemato saulės!

9. Tenuneša juos audra greičiau, negu puodas pajus degančių erškėčių karštį.

10. Teisusis džiaugsis, matydamas atpildą, nedorėlio krauju plausis sau kojas.

11. Tada žmonės sakys: “Tikrai, atpildą gauna teisusis! Tikrai yra Dievas, teisėjas žemėje!”

1. Dieve, išgelbėk mane iš priešų, apgink nuo sukylančių prieš mane!

2. Išlaisvink mane iš piktadarių ir išgelbėk nuo kraugerių!

3. Štai jie tyko mano gyvybės; galiūnai susirinkę prieš mane ne dėl mano nusikaltimo ar nuodėmės, o Viešpatie!

4. Nors nekaltas esu, jie atbėga ir ginkluojasi prieš mane. Pabusk man padėti ir pamatyk!

5. Viešpatie, kareivijų Dieve, Izraelio Dieve, pabusk aplankyti visas pagonių tautas, nesigailėk nedorų piktadarių.

6. Jie sugrįžta vakare, loja kaip šunys ir laksto po miestą.

7. Jie pliauškia savo burna, kardai jų lūpose; jie sako: “Juk niekas negirdi!”

8. Viešpatie, Tu juokies iš jų, tyčiojies iš pagonių.

9. Mano stiprybe, lauksiu Tavęs, nes Dievas yra mano tvirtovė.

10. Gailestingas mano Dievas pasitiks mane. Dievas leis man pasijuokti iš priešų.

11. Nenužudyk jų, kad tauta nepamirštų! Išsklaidyk juos savo galia ir parblokšk, Viešpatie, mano skyde.

12. Jų burnos nusikaltimas ir lūpų žodžiai tesugauna juos jų išdidume. Jų keiksmai ir melai

13. teiššaukia rūstybę ir juos visai tesunaikina, kad visi žinotų, jog Jokūbo Dievas viešpatauja iki žemės pakraščių.

14. Tesugrįžta jie vakare, tegu loja kaip šunys ir laksto po miestą.

15. Teklaidžioja, ieškodami maisto, ir testaugia, jo neradę.

16. Aš giedosiu apie Tavo stiprybę, garsiai giedosiu rytmetį apie Tavo gailestingumą. Tu buvai man tvirtovė ir priebėga vargų metu.

17. Mano stiprybe, Tau giedosiu, nes Dievas yra mano tvirtovė, mano gailestingasis Dievas.

1. Dieve, Tu užsirūstinęs atstūmei mus ir išsklaidei mus; atsigręžk į mus vėl!

2. Sudrebinai ir suskaldei žemę; užtaisyk jos plyšius, nes ji svyruoja.

3. Leidai patirti savo tautai sunkių vargų, mus girdei svaiginančiu vynu.

4. Tavęs bijantiesiems davei vėliavą, kad iškeltų ją dėl tiesos.

5. Kad Tavo mylimieji būtų išgelbėti, padėk savo dešine ir išklausyk mus!

6. Dievas kalbėjo savo šventume: “Aš džiūgausiu ir išdalinsiu Sichemą, paskirstysiu Sukotų slėnį.

7. Mano yra Gileadas ir Manasas, Efraimas­mano galvos šalmas, Judas­mano skeptras.

8. Moabas yra mano praustuvė. Ant Edomo numesiu savo kurpę. Filistija, džiūgauk dėl manęs”.

9. Kas įves mane į sustiprintą miestą? Kas nuves mane į Edomą?

10. Argi ne Tu, Dieve, atstūmei mus? Argi ne Tu, Dieve, neišėjai su mūsų kariuomene?

11. Suteik mums pagalbą varge, nes žmonių pagalba yra be vertės.

12. Su Dievu mes būsime drąsūs, Jis sumindys mūsų priešus.

1. Dieve, išgirsk mano šauksmą, išklausyk mano maldą!

2. Mano širdžiai alpstant, nuo žemės krašto šaukiuos Tavęs. Užkelk mane ant aukštos uolos.

3. Tu esi man prieglauda, stiprus bokštas gintis nuo priešo.

4. Norėčiau gyventi Tavo palapinėje amžinai, pasitikėti Tavo sparnų priedanga.

5. Dieve, Tu girdėjai mano įžadus, davei paveldėjimą su tais, kurie bijo Tavo vardo.

6. Prailgink karaliaus gyvenimą, jo metai tegul tęsiasi per kartų kartas.

7. Tepasilieka jis per amžius Dievo akivaizdoje, Jo gailestingumas ir tiesa tesaugo jį!

8. Giedosiu gyrių Tavo vardui visados, kasdien vykdysiu savo įžadus.

1. Dievo laukia mano siela, iš Jo ateina man išgelbėjimas.

2. Tik Jis yra mano uola ir išgelbėjimas, mano tvirtovė­aš nesvyruosiu.

3. Ar ilgai pulsite žmogų? Pražūsite visi kaip palinkusi siena, kaip griūvantis bokštas!

4. Jie planuoja nustumti jį nuo aukštumos. Jie gėrisi melu: liežuviais jie laimina, o viduje keikia.

5. Tik Dievo lauk, mano siela. Mano viltis yra Jame.

6. Tik Jis yra mano uola ir išgelbėjimas, mano tvirtovė­aš nesvyruosiu.

7. Dieve mano išgelbėjimas ir garbė; mano stiprybės uola ir priebėga yra Dievas.

8. Pasitikėkite Juo, žmonės, visais laikais! Išliekite Jo akivaizdoje savo širdį. Dievas yra mums apsauga.

9. Tik garas yra prastuoliai, melas­kilmingieji. Jeigu juos pasvertume, jie visi drauge lengvesni už nieką.

10. Nepasitikėkite priespauda, tuščiai nesivilkite grobiu. Jei didėja turtai, nepririškite prie jų savo širdies.

11. Kartą Dievas kalbėjo, du kartus girdėjau tai: galybė priklauso Dievui

12. ir Tavo, Viešpatie, yra gailestingumas. Tu atlygini kiekvienam pagal jo darbus.

1. Dieve, Tu esi mano Dievas! Nuo ankstaus ryto Tavęs ieškau, Tavęs trokšta mano siela, kūnas ilgisi Tavęs kaip sausa ir nualinta žemė be vandens.

2. Šventykloje ieškojau Tavęs, pamačiau Tavo galybę ir šlovę.

3. Tavo malonė yra geresnė už gyvenimą, todėl mano lūpos girs Tave.

4. Šlovinsiu Tave, kol gyvensiu, Tavo vardą minėdamas, kelsiu į Tave rankas.

5. Mano siela bus pasotinta kaip kaulų smegenimis ir riebalais, lūpos džiaugsmingai girs Tave,

6. kai prisiminsiu Tave savo lovoje, mąstysiu apie Tave budėdamas naktį.

7. Tu buvai man pagalba, todėl aš džiūgausiu Tavo sparnų pavėsyje.

8. Mano siela įsikibo į Tave; Tavo dešinė palaiko mane.

9. Kurie siekia atimti man gyvybę, nueis į žemės gelmes.

10. Jie kris nuo kardo ir taps grobiu šakalams.

11. O karalius džiaugsis Dievu. Girsis kiekvienas, kuris prisiekia Juo, bet melagių burna bus užkimšta.

1. Dieve, išgirsk mano balsą, kai meldžiuosi! Nuo priešų baimės saugok mano gyvybę.

2. Paslėpk mane nuo piktadarių sąmokslo, nuo nedorėlių sukilimo.

3. Jie galanda savo liežuvį kaip kardą, taiko užnuodytą žodį kaip strėlę,

4. kad iš pasalų galėtų šauti į nekaltąjį. Jie šauna netikėtai ir nebijo.

5. Jie drąsina save, darydami pikta, slaptai spendžia pinkles, mąstydami: “Kas tai matys?”

6. Jie sumano nedorybes, viską gerai apmąstydami, jų vidus ir širdis­paslaptinga gilybė.

7. Bet Dievas šaus į juos strėle, staiga juos sužeis.

8. Juos pražudys jų pačių liežuvis. Visi, kurie matys juos, šalinsis nuo jų.

9. Tada visi išsigąs ir skelbs, ką Dievas padarė, nes supras, kad tai Jo darbas.

10. Teisusis Viešpačiu džiaugsis ir pasitikės Juo, džiūgaus visi tiesiaširdžiai.

1. Sione, o Dieve, Tau priklauso gyrius ir Tau bus įvykdyti įžadai.

2. Tu, kuris išklausai maldas, pas Tave ateis kiekvienas kūnas.

3. Nusikaltimai yra stipresni už mane, Tu apvalai mus nuo mūsų kalčių.

4. Palaimintas žmogus, kurį Tu išrenki ir priimi, kad jis gyventų Tavo kiemuose. Mes sotinsimės gėrybėmis Tavo namų, Tavo šventos šventyklos.

5. Tu nuostabiais ženklais atsakai mums, mūsų išgelbėjimo Dieve, pasitikėjime visų žemės pakraščių ir tolimiausių pajūrių!

6. Tu padėjai kalnus savo jėga, apsisiautęs galybe,

7. Tu nutildai jūrų ūžimą, jų bangų šniokštimą ir tautų triukšmą.

8. Žemės pakraščių gyventojai bijosi Tavo ženklų, rytus ir vakarus pripildai džiaugsmo.

9. Tu aplankai žemę ir palaistai ją, padarai ją labai derlingą. Dievo upė yra pilna vandens. Tu leidi užderėti javams; taip Tu viską paruoši.

10. Tu palaistai jos vagas, sulygini grumstus, lietumi suminkštini ją, palaimini želmenis.

11. Tu apvainikuoji metus derliumi, Tavo takai pilni riebalų.

12. Žaliuoja tyrų ganyklos, džiūgauja pasipuošusios kalvos.

13. Pievos pilnos avių, slėniuose vešliai auga javai. Jie linksmai šūkauja ir gieda.

1. Džiaugsmingai šauk Dievui, visa žeme!

2. Giedokite apie Jo vardo garbę, šlovinkite ir girkite Jį.

3. Sakykite Dievui: “Kokie didingi Tavo darbai! Dėl didelės Tavo galios lenkiasi Tau priešai.

4. Visa žemė tegarbina Tave, tegieda Tau ir tegarsina Tavo vardą!”

5. Ateikite ir matykite Dievo darbus! Jis baisių dalykų padarė tarp žmonių!

6. Jis pavertė jūrą sausuma, per upę pėsčius pervedė. Tad džiaukimės Juo!

7. Jis viešpatauja savo galybe per amžius. Jo akys stebi tautas­ maištininkai tegul nesididžiuoja!

8. Laiminkite, tautos, mūsų Dievą, tebūna girdimas Jo gyriaus garsas.

9. Jis mūsų gyvybę išlaiko, neleidžia suklupti mūsų kojai.

10. Tu ištyrei mus, Dieve, apvalei mus ugnimi kaip sidabrą.

11. Tu įvedei mus į spąstus, uždėjai sunkią naštą mums ant strėnų.

12. Tu leidai žmonėms joti mums per galvas. Mes turėjome eiti per ugnį ir vandenį. Bet Tu išvedei mus į laisvę.

13. Su aukomis į Tavo namus aš įeisiu ir ištesėsiu savo įžadus,

14. kuriuos ištarė mano lūpos ir varge burna pažadėjo.

15. Aukosiu Tau riebias deginamąsias aukas, avinų taukus deginsiu, paruošiu jaučius ir ožius.

16. Ateikite, klausykite visi, kurie bijote Dievo, papasakosiu, ką Jis padarė mano sielai.

17. Jo šaukiausi savo burna, aukštinau Jį savo liežuviu.

18. Jei nedorai elgtis būčiau ketinęs širdyje, tai Viešpats nebūtų išklausęs.

19. Bet Dievas tikrai išklausė, Jis priėmė manąją maldą.

20. Palaimintas Dievas, kuris neatmetė mano maldos ir neatitolino nuo manęs savo gailestingumo.

1. Dieve, būk mums gailestingas ir laimink mus, parodyk šviesų savo veidą,

2. kad pažintų žemėje Tavąjį kelią, visose tautose Tavo išgelbėjimą!

3. Dieve, tegiria Tave tautos, tegiria Tave visos tautos!

4. Tesilinksmina ir tegieda iš džiaugsmo tautos, kad teisi jas teisingai ir valdai tautas pasaulyje!

5. Dieve, tegiria Tave tautos, tegiria Tave visos tautos!

6. Žemė davė derlių, nes mus laimino Dievas, mūsų Dievas.

7. Telaimina mus Dievas ir tebijo Jo visi žemės pakraščiai.

1. Tepakyla Dievas, tebūna išsklaidyti Jo priešai, tebėga nuo Jo, kurie Jo nekenčia.

2. Kaip dūmai išsklaidomi, kaip vaškas nuo ugnies sutirpsta, taip tepradingsta nedorėliai Dievo akivaizdoje.

3. Teisieji tegu linksminasi ir džiūgauja prieš Dievą, tedžiūgauja neapsakomai.

4. Giedokite Dievui! Girkite Jo vardą! Taisykite kelią Tam, kuris važinėja virš debesų! Jo vardas yra Viešpats. Džiūgaukite Jo akivaizdoje!

5. Našlaičių tėvas ir našlių globėjas savo šventoje buveinėje yra Dievas.

6. Dievas parūpina benamiams namus, išveda belaisvius į laisvę. Tik maištininkai lieka gyventi išdžiūvusioje žemėje.

7. Dieve, kai Tu ėjai savo tautos priekyje, kai žygiavai per dykumą,

8. žemė drebėjo, Dievo akivaizdoje dangūs lašėjo. Sinajus drebėjo prieš Dievą, Izraelio Dievą.

9. Dieve, siuntei gausų lietų ant savųjų, juo gaivinai suvargusius.

10. Tavoji tauta tenai įsikūrė, Dieve, Tu buvai jiems geras ir viskuo aprūpinai.

11. Kai Viešpats tarė žodį, didelis būrys skelbėjų pasipylė,

12. karaliai ir kariuomenė skubėdami pabėgo, o šeimininkė padalino grobį.

13. Nors gulėjote garduose, buvote lyg balandžio sparnai, padengti sidabru, ir geltonu auksu­jo plunksnos.

14. Kai Visagalis išsklaidė karalius, žemė atrodė balta lyg sniegas Calmone.

15. Dievo kalnas­kalnas Bašane, aukštas kalnas­kalnas Bašane.

16. Ko šnairuojate, aukštosios kalnų viršūnės, į kalną, kur Dievas panoro gyventi? Taip, Viešpats gyvens jame per amžius!

17. Dievo vežimų tūkstančių tūkstančiai, Viešpats tarp jų ant Sinajaus, savo šventykloje.

18. Tu užžengei aukštyn, nusivedei paimtus belaisvius, ėmei dovanų iš žmonių, net iš maištaujančių, kad Viešpats Dievas gyventų tarp jų.

19. Tebūna šlovinamas Viešpats kasdien! Jis naštas mūsų neša, Jis mūsų išgelbėjimo Dievas.

20. Mūsų Dievas­mus gelbėjantis Dievas. Viešpats Dievas gali išgelbėti iš mirties.

21. Tačiau Dievas sudaužo galvas savo priešams, gauruotas galvas tiems, kurie nepaliauja elgtis nedorai.

22. Viešpats tarė: “Iš Bašano kalnų juos sugrąžinsiu, jūros gelmėje surasiu,

23. kad mirkytum koją jų kraujuje ir tavo šunų liežuviams būtų ką laižyti”.

24. Jie matė Tavo eitynes, Dieve, mano Dievo ir mano Karaliaus didingąjį žygį į šventyklą.

25. Priešakyje giesmininkai, gale muzikantai ėjo, viduryje mergaitės mušė būgnelius.

26. Laiminkite Dievą susirinkimuose, Viešpatį, kurie esate iš Izraelio giminės.

27. Priekyje eina Benjaminas, visų jauniausias! Judo kunigaikščiai su savo būriais, Zabulono ir Neftalio kunigaikščiai.

28. Dieve, parodyk savo galybę, įtvirtink, Dieve, tai, ką padarei mūsų labui!

29. Jeruzalėje yra Tavo šventykla, karaliai ten dovanas Tau neš.

30. Sudrausk nendryno žvėrį, kaimenę jaučių su tautų veršiais; sutrypk norinčius duoklės! Išsklaidyk tautas, mėgstančias karus.

31. Ateis Egipto kunigaikščiai, Etiopija išties rankas į Dievą!

32. Pasaulio karalystės, giedokite Dievui, giedokite gyrių Viešpačiui!

33. Tam, kuris važinėja danguose, esančiuose nuo seno. Štai Jis pakelia savo galingą balsą.

34. Pripažinkite Dievo galybę. Izraelyje Jo didybė, debesyse Jo galia!

35. Didingas Dievas yra savo šventykloje, Izraelio Dievas; Jis teikia savo tautai galybę ir jėgą. Tebūna šlovinamas Dievas!

1. Gelbėk mane, Dieve, nes vandenys siekia mano sielą.

2. Nugrimzdau į gilius dumblus, nėra kojai atramos. Esu vandens gelmėse, bangos ritasi per mane.

3. Pailsau šaukdamas, išdžiūvo gerklė, aptemo akys, belaukiant Dievo.

4. Daugiau kaip galvos plaukų yra tų, kurie be priežasties manęs nekenčia. Galingesni už mane tie, kurie melagingai puola mane. Turiu grąžinti, ko nepaėmiau.

5. Dieve, Tu žinai mano kvailystę ir mano nusikaltimai nepaslėpti nuo Tavęs.

6. Tenebūna gėdinami dėl manęs tie, kurie laukia Tavęs, Valdove, kareivijų Viešpatie! Tenebūna įžeidinėjami dėl manęs tie, kurie ieško Tavęs, Izraelio Dieve!

7. Dėl Tavęs kenčiu pajuoką, nuo gėdos rausta mano veidas.

8. Svetimas tapau savo broliams, pašalinis­mano motinos vaikams.

9. Uolumas dėl Tavo namų sugraužė mane, Tave plūstančiųjų keiksmai krito ant manęs.

10. Kai aš verkiau ir varginau sielą pasninku­jie užgauliojo mane.

11. Vietoje drabužių vilkiu ašutinę­dėl to tapau jiems priežodžiu.

12. Tie, kurie sėdi vartuose, kalba prieš mane ir geriantys vyną dainuoja apie mane.

13. O aš meldžiuosi Tau, Viešpatie, visą laiką. Dieve, dėl savo beribio gailestingumo išklausyk mane, dėl savo išgelbėjimo tiesos.

14. Išgelbėk mane iš dumblo, kad nenugrimzčiau, ištrauk iš gilių vandenų, išvaduok iš piktų priešų.

15. Teneužlieja manęs vandens srovė, tenepraryja gelmė ir teneapžioja manęs duobė.

16. Viešpatie, išklausyk mane dėl savo malonės gausos! Pažvelk į mane gailestingai.

17. Nepaslėpk savo veido nuo savo tarno, nes esu varge; skubiai išklausyk mane!

18. Priartėk prie mano sielos ir išpirk. Išlaisvink mane iš priešų!

19. Tu žinai, kaip mane plūsta, gėdina ir niekina; Tu matai visus mano prispaudėjus.

20. Pajuoka plėšo mano širdį, aš pavargau. Aš laukiau pasigailėjimo, bet jo nėra, ieškojau guodėjų, tačiau neradau.

21. Vietoje maisto duoda man tulžies, ištroškusį girdo actu.

22. Jų stalas jiems patiems spąstais tevirsta ir jų gerovė­žabangais!

23. Teaptemsta jų akys, kad neregėtų; padaryk, kad jų strėnos visada svyruotų.

24. Išliek ant jų savo užsidegimą, ir Tavo rūstybės įkarštis tepasiekia juos.

25. Jų buveinė tegul ištuštėja, palapinėse gyventojų tenelieka.

26. Nes jie persekioja tą, kurį Tu ištikai, kurį sužeidei, tam jie didina skausmą.

27. Tegul vis gausėja jų kaltės, ir teneįeina jie į Tavo teisumą.

28. Tebūna jie išbraukti iš gyvųjų knygos ir teisiųjų sąrašuose tenebūna jų vardų!

29. Aš esu vargšas ir kenčiu; Tavo išgelbėjimas, Dieve, teiškelia mane!

30. Aš girsiu Dievo vardą giesme ir dėkodamas aukštinsiu Jį.

31. Tai Viešpačiui bus meiliau už jautį, už jauniklį jautuką su ragais ir nagais.

32. Tai matydami, linksminsis nuolankieji, ir atgys širdys tų, kurie ieško Dievo.

33. Viešpats girdi vargšą ir neniekina savo belaisvių.

34. Jį tegiria dangūs ir žemė, jūros ir visa, kas juda jose.

35. Dievas išgelbės Sioną ir Judo miestus atstatys. Jie įsikurs ten ir gyvens,

36. Jo tarnų vaikai paveldės tą žemę, o Jo vardą mylintys gyvens joje.

1. Dieve, skubėk išlaisvinti mane! Viešpatie, skubėk man padėti!

2. Sugėdink ir pakrikdyk tuos, kurie kėsinasi į mano gyvybę! Teatsitraukia sugėdinti, kurie trokšta man pakenkti!

3. Tebėga apimti gėdos, kurie sako: “Gerai tau, gerai tau!”

4. Tesidžiaugia ir tesilinksmina Tavyje visi, kurie ieško Tavęs, ir tesako: “Didis yra Dievas!”, kurie myli Tavo išgelbėjimą.

5. Aš esu vargšas ir suvargęs; Dieve, skubėk pas mane! Mano pagalba ir išlaisvintojas Tu esi. Viešpatie, nedelsk!

1. Viešpatie, Tavimi pasitikiu: niekados tenebūsiu sugėdintas.

2. Savo teisumu išlaisvink ir išvaduok mane! Kreipk į mane savo ausį ir išgelbėk mane!

3. Būk man tvirta pilis, kur visada galėčiau pabėgti! Juk Tu esi mano uola ir tvirtovė!

4. Dieve, išlaisvink mane iš nedorėlio rankos, iš rankos neteisaus ir žiauraus žmogaus.

5. Viešpatie Dieve, Tu esi mano viltis, mano pasitikėjimas nuo pat jaunystės.

6. Tu mane globojai nuo pat gimimo, Tu saugojai mane nuo motinos įsčių. Aš nuolat girsiu Tave.

7. Daugelis stebėjosi manimi, bet Tu buvai man saugi priebėga.

8. Mano burna tebūna pilna gyriaus ir Tavo garbės visą dieną.

9. Neapleisk manęs senatvėje; nepalik, kai jėgos išseks!

10. Mano priešai kalba ir seka mane; jie tyko mano gyvybės ir tariasi:

11. “Dievas jį paliko, vykite ir sugaukite jį, nes niekas jo neišgelbės!”

12. Dieve, nebūk toli nuo manęs! Mano Dieve, skubėk man padėti!

13. Gėdingai težūva ir teišnyksta mano sielos priešininkai! Tesusilaukia paniekos ir negarbės, kurie siekia man pakenkti.

14. Aš vilties nenustosiu, girsiu Tave vis labiau.

15. Mano burna kalbės apie Tavo teisumą, skelbs visą dieną Tavo išgelbėjimą, nes aš nežinau jų ribų.

16. Aš eisiu su Viešpaties Dievo jėga, minėsiu Tavo vieno teisumą.

17. Dieve, Tu mokei mane nuo jaunystės ir iki šiol dar skelbiu Tavo nuostabius darbus.

18. Dieve, nepalik manęs, kai būsiu senas ir pražilęs, kol ateinančioms kartoms apie Tavo jėgą ir galią aš paskelbsiu.

19. Dieve, Tavo teisumas siekia aukštąjį dangų, Tu padarei didingų darbų, kas yra Tau lygus, Dieve?

20. Nors daug ir skaudžių vargų leidai man patirti, bet ir vėl atgaivinsi mane, ištrauksi iš žemės gelmių!

21. Tu suteiksi man garbę ir vėl paguosi.

22. Dieve, aš girsiu Tavo ištikimybę psalteriu, skambinsiu Tau arfa, Izraelio Šventasis!

23. Mano lūpos ir siela, kurią išpirkai, džiūgaus, kai Tau giedosiu.

24. Ir mano liežuvis visą dieną kalbės apie Tavo teisumą. Visi, kurie siekė man pakenkti, yra sugėdinti ir paniekinti.

1. Dieve, suteik karaliui savo išminties teisti ir savo teisingumo karaliaus sūnui,

2. kad jis Tavo tautą teisingai teistų ir varguolių teises apgintų.

3. Tegu kalnai taiką tautai neša ir kalvos teisybę!

4. Tegul gins jis tautos varguolių teises, gelbės beturčių vaikus ir sunaikins prispaudėją.

5. Per kartų kartas jie bijos Tavęs, kol saulė švies ir mėnulis spindės.

6. Jis ateis kaip lietus ant nupjautos lankos, kaip lietus, drėkinantis žemę.

7. Jo dienomis žydės teisusis ir taika bus, kol danguje spindės mėnulis.

8. Jis viešpataus nuo jūros iki jūros ir nuo upės iki žemės pakraščių.

9. Jam nusilenks visi dykumų gyventojai ir jo priešai laižys dulkes.

10. Taršišo ir salų karaliai atneš jam dovanų. Šebos ir Sebos karaliai mokės duoklę.

11. Visi karaliai garbins jį, visi pagonys tarnaus jam.

12. Jis išvaduos pagalbos maldaujantį beturtį ir vargšą, kuriam nepadeda niekas.

13. Jis pasigailės vargšų ir beturčių ir jų gyvybes išgelbės.

14. Iš priespaudos ir smurto jis išlaisvins juos, jų kraujas bus brangus jo akyse.

15. Jis gyvens ir jam duos Šebos aukso, melsis už jį nuolatos, visą laiką jis bus giriamas.

16. Javų bus krašte apsčiai, net kalnų viršūnėse jie augs; kaip Libano miškas bus jo vaisiai. Miestai bus pilni žmonių kaip pievos žolių.

17. Jo vardas išliks per amžius. Jo vardas pasiliks, kol saulė švies danguje. Visos žemės giminės bus palaimintos jame, visos tautos vadins jį palaimintu.

18. Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris vienas daro stebuklus!

19. Palaimintas šlovingas Jo vardas per amžius. Jo šlovė tepripildo visą žemę! Amen! Amen!

20. Pabaiga Jesės sūnaus Dovydo maldų.

Significados: Judas, Edom.

Você está lendo Salmos na edição LT, Lithuanian, em Lituano.
Este lívro compôe o Antigo Testamento, tem 150 capítulos, e 2461 versículos.