Salmos

1. Tikrai geras yra Dievas Izraeliui, tiems, kurių širdis tyra.

2. Bet mano kojos vos nepasviro, vos nepaslydo mano žingsniai.

3. Aš pavydėjau kvailiams, matydamas nedorėlių pasisekimą.

4. Jie nepatiria kentėjimų mirdami, yra kupini jėgų.

5. Jie nevargsta kaip kiti žmonės, jų nepaliečia bėdos.

6. Išdidumu ir smurtu jie rengiasi lyg drabužiu.

7. Iš riebaus kūno žiūri jų akys, jie turi daugiau, negu geidžia širdis.

8. Jie sugedę ir kalba piktai, iš aukšto grasina smurtu.

9. Jų burnos dangui grūmoja, o liežuviai vaikštinėja po žemę.

10. Todėl Jo tauta pritaria jiems ir jų mokslą lyg vandenį geria.

11. Jie sako: “Kaip Dievas gali žinoti? Argi Aukščiausiajame yra pažinimas?”

12. Štai tokie yra bedieviai, kurie klesti pasaulyje ir turtėja.

13. Ar veltui saugojau tyrą širdį ir nekaltume ploviau rankas?

14. Aš gi buvau spaudžiamas visą dieną ir plakamas kas rytą.

15. Jei būčiau galvojęs kalbėti kaip jie, būčiau nusikaltęs Tavo vaikų kartai.

16. Aš galvojau, norėdamas tai suprasti, bet nepajėgiau,

17. kol įėjau į Dievo šventyklą ir pamačiau jų galą.

18. Tikrai Tu pastatei juos labai slidžioje vietoje. Tu nustūmei juos į pražūtį.

19. Jie per akimirksnį sukniubo, pranyko ir žuvo nuo išgąsčio.

20. Kaip sapną prabundant, taip, Viešpatie, Tu pakilęs paniekinsi jų įsivaizdavimus.

21. Kai mano širdis buvo apkartus ir inkstus varstė diegliai,

22. aš buvau kvailas ir neišmanantis­lyg gyvulys Tavo akivaizdoje.

23. Tačiau aš nuolat esu su Tavimi, Tu laikai nutvėręs mano dešinę ranką.

24. Tu vesi mane savo patarimu ir galiausiai paimsi į šlovę.

25. Ką aš turiu danguje? Ir žemėje aš trokštu tik Tavęs.

26. Kai kūnas ir širdis sunyksta, Dievas yra mano širdies stiprybė ir mano dalis per amžius.

27. Tikrai, kas toli nuo Tavęs, pražus, Tu sunaikini visus, kurie Tave palieka.

28. Man gera artėti prie Dievo. Viešpačiu Dievu aš pasitikiu, kad pasakočiau apie visus Tavo darbus.

1. Dieve, kodėl atstūmei mus amžiams, kodėl Tavo rūstybė dega prieš Tavo ganyklos avis?

2. Atsimink savo susirinkimą, kurį senais laikais įsigijai, tautą, kurią išpirkai, kad ji būtų Tavo, Siono kalną, kuriame Tu gyvenai!

3. Įženk į nesibaigiančius griuvėsius. Priešas šventykloje nusiaubė viską.

4. Tavo priešai rėkavo Tavo susirinkimo viduryje, iškėlė čia savo ženklus.

5. Jie švaistėsi kirviais lyg miško tankynėje:

6. sudaužė kirviais ir kūjais visus medžio raižinius.

7. Jie padegė Tavo šventyklą, išniekino Tavo vardo buveinę.

8. Jie manė savo širdyse: “Sunaikinsime viską!” Jie sudegino visas Dievo sueigos vietas krašte.

9. Mes nebeturime savo ženklų, nebėra daugiau jokio pranašo; nė vienas nežinome, ar ilgai taip bus.

10. Dieve, ar ilgai prispaudėjas tyčiosis? Ar priešas niekins Tavo vardą per amžius?

11. Kodėl atitrauki savo ranką ir dešinę paslepi antyje?

12. Tačiau Dievas yra mano Karalius nuo seno; Jis gelbsti žemės viduryje.

13. Tu jūrą savo galybe perskyrei, sutrupinai vandenyje slibinams galvas.

14. Tu sudaužei galvas leviatano, davei jį visą suėsti dykumos gyventojams.

15. Tau paliepus ištrykšta šaltiniai ir sraunūs upeliai, o vandeningos upės išdžiūsta.

16. Tavo yra diena ir naktis. Tu sukūrei šviesą ir saulę.

17. Tu nustatei žemės ribas, Tu padarei vasarą ir žiemą.

18. Atsimink, Viešpatie, kad priešas tyčiojasi ir kvailiai niekina Tavąjį vardą.

19. Neatiduok savo balandėlio gyvybės žvėrims ir nepamiršk amžinai vargšų susirinkimo.

20. Pažvelk į savo sandorą; juk visi žemės tamsūs kampai yra gausūs smurto!

21. Nepalik prispaustųjų gėdingai trauktis! Vargšai ir skurdžiai tegiria Tavąjį vardą!

22. Pakilk, Dieve, ir gink savo bylą! Prisimink, kaip kvailiai tyčiojasi iš Tavęs kasdien!

23. Nepamiršk savo priešų riksmo, prieš Tave nuolat sukylančiųjų triukšmo!

1. Dėkojame Tau, Dieve, dėkojame! Kurie šaukiasi Tavo vardo, pasakoja nuostabius Tavo darbus.

2. Kai ateis mano skirtas laikas, teisiu teisingai.

3. Nors žemė drebėtų ir visi gyventojai joje, Aš laikau jos stulpus.

4. Aš sakau kvailiams: “Nekvailiokite!” ir nedorėliams: “Nesididžiuokite!

5. Nekelkite savo rago į aukštybes, nekalbėkite įžūliai prieš Dievą”.

6. Išaukštinimas neateina nei iš rytų, nei iš vakarų, nei iš pietų.

7. Dievas yra teisėjas: vieną Jis pažemina, o kitą išaukština.

8. Viešpats laiko rankoje taurę, pilną putojančio vyno su karčiom priemaišom. Iš jos turės gerti visi žemės piktadariai ir net mieles išsiurbti!

9. Bet aš skelbsiu per amžius, giedosiu gyrių Jokūbo Dievui!

10. Jis sunaikins nedorėlių puikybę ir aukštai iškels teisiųjų ragus.

1. Garsus yra Judo žemėje Dievas, Jo vardas didis Izraelyje.

2. Saleme yra Jo palapinė, Jo buveinė Sione.

3. Jis sulaužė ten lanko strėles, skydus, kardus ir karo ginklus.

4. Šlovingesnis ir puikesnis Tu esi už grobio kalnus!

5. Stipruoliai buvo apiplėšti, užmigo mirties miegu, galiūnai rankas nuleido.

6. Jokūbo Dieve, kai Tu pagrūmojai, raiteliai ir žirgai sustingo.

7. Tavęs reikia bijoti, nes kas Tau gali pasipriešinti, kai imi rūstauti?

8. Iš dangaus Tu sprendimą paskelbei; nusigandusi žemė nutilo,

9. kai Dievas kėlėsi teisti ir išgelbėti žemės romiųjų.

10. Net žmonių rūstybė girs Tave, nuo Tavo rūstybės išlikusieji iškilmes ruoš Tavo garbei.

11. Darykite įžadus ir vykdykite juos Viešpačiui, savo Dievui! Visi šalia Jo esantieji neškite dovanų Tam, kurio reikia bijoti,

12. kuris nutildo kunigaikščių dvasią, kuris baisus žemės karaliams.

1. Mano balsas kilo į Viešpatį, kai aš Jo šaukiausi. Mano balsas kilo, ir Jis išklausė mane!

2. Savo nelaimės dieną ieškojau Viešpaties; per naktį ištiesta mano ranka nepavargo; mano siela nepriėmė paguodos.

3. Kai prisimenu Dievą­vaitoju, aš skundžiuosi ir alpsta mano dvasia.

4. Tu laikai atmerktas mano akis. Aš nerimauju ir negaliu kalbėti.

5. Apie praėjusias dienas mąstau, prisimenu senus laikus.

6. Naktį prisimenu giesmę ir mąstau savo širdyje, mano dvasia vis tyrinėja:

7. “Nejaugi amžiams atstums Viešpats ir nebebus palankus?

8. Ar Jo gailestingumas aplenkė mane? Ar Jo pažadai, duoti kartų kartoms, neišsipildys?

9. Argi Dievas pamiršo būti maloningas ir užsirūstinęs atsisakė būti gailestingas?”

10. Aš sakiau: “Man skaudu, kad Aukščiausiojo dešinė pasikeitusi”.

11. Prisimenu Viešpaties darbus, Tavo senovėje darytus stebuklus;

12. apgalvoju visą Tavo darbą, kalbu apie Tavo veiksmus.

13. Dieve, šventas yra Tavo kelias! Kuris dievas yra toks didis, kaip mūsų Dievas?

14. Tu esi stebuklus darantis Dievas, apreiškiantis tautose savo galią.

15. Tu savo ranka išpirkai savo tautą, Jokūbo ir Juozapo vaikus.

16. Pamatę Tave vandenys, o Dieve, pamatę Tave vandenys sudrebėjo, gelmės sunerimo.

17. Iš debesų vanduo pasipylė, pasigirdo padangėse garsas, švilpė Tavosios strėlės.

18. Griaustinis danguje sudundėjo, žaibai apšvietė pasaulį, drebėjo ir virpėjo žemė.

19. Tavo kelias ėjo per jūrą, takas­ per plačius vandenis, kur praėjai­ neliko žymės.

20. Tu vedei savo tautą kaip avis Mozės ir Aarono ranka.

1. Klausykis mano tauta mano įstatymo. Išgirsk savo ausimis mano burnos žodžius!

2. Atversiu burną palyginimais, atskleisiu senovės laikų paslaptis.

3. Ką girdėjome ir sužinojome, ką mūsų tėvai pasakojo mums,

4. neslėpsime nuo jų vaikų, pasakosime būsimai kartai apie Viešpaties šlovę, Jo galybę ir stebuklus, kuriuos Jis padarė.

5. Jis davė liudijimą Jokūbe ir išleido įstatymą Izraelyje. Ką Jis įsakė mūsų tėvams, jie turi skelbti savo vaikams,

6. kad ir būsimoji karta­ateityje gimsiantieji vaikai­žinotų ir skelbtų savo vaikams,

7. kad jie pasitikėtų Dievu, nepamirštų Dievo darbų ir laikytųsi Jo įsakymų,

8. kad netaptų jie, kokie buvo jų tėvai, kietasprandė ir maištinga karta; karta, kurios širdis nebuvo tvirta nei dvasia ištikima Dievui.

9. Efraimai, ginkluoti lankais, pabėgo iš mūšio kautynių dieną.

10. Dievo sandoros jie nesilaikė ir įstatymų nepaisė.

11. Užmiršo Jo darbus bei padarytus stebuklus.

12. Jų tėvams matant, Jis darė nuostabių dalykų Egipto šalyje, Coano laukuose.

13. Jis perskyrė jūrą ir pervedė juos, vandenys stovėjo kaip siena.

14. Jis vedė juos dieną debesimi, o naktį­ugnies šviesa.

15. Jis perskėlė dykumos uolą ir pagirdė juos kaip iš gelmių.

16. Iš uolos veržėsi srovės ir vanduo lyg upės tekėjo.

17. Tačiau jie dar daugiau prieš Jį nusidėjo, maištavo prieš Aukščiausiąjį dykumoje.

18. Jie gundė Dievą savo širdyse, reikalaudami maisto, kurio užsigeidė.

19. Jie kalbėjo prieš Dievą ir sakė: “Argi gali Dievas paruošti mums stalą dykumoje?

20. Štai Jis smogė į uolą, iš jos ištekėjo vandenys ir pasipylė upeliai. Bet argi Jis gali duoti duonos ir mėsos savo tautai?”

21. Išgirdęs tai, Viešpats supyko, ugnis užsidegė prieš Jokūbą, rūstybė kilo prieš Izraelį,

22. nes jie netikėjo Dievu ir nepasitikėjo Jo išgelbėjimu.

23. Tačiau Jis debesims įsakė iš aukštybių, dangaus vartus atidarė.

24. Iš dangaus Jis pabėrė maną­maistą jiems valgyti.

25. Žmonės valgė angelų duoną; turėjo pakankamai maisto.

26. Jis padangėje sukėlė rytų ir pietų vėją savo galia

27. ir leido lyti ant jų mėsa kaip dulkėmis ir sparnuotais paukščiais kaip jūros smiltimis.

28. Jie krito į jų stovyklą ties palapinėmis.

29. Jie valgė, ir visi pasisotino: patenkino Dievas jų norus.

30. Bet jie dar nebuvo palikę savo geismų, dar valgis tebebuvo burnoje,

31. kai Dievo rūstybė užgriuvo juos. Jis išžudė jų riebiausius ir Izraelio rinktinius sunaikino.

32. Nepaisant viso to, jie ir toliau nuodėmiavo, netikėdami Dievo stebuklais.

33. Jie leido dienas tuštybėje, savo metus­baimėje.

34. Naikinami ieškojo jie Dievo, sugrįžę Viešpaties klausė.

35. Atsiminė, kad Dievas yra jų uola, aukščiausiasis Dievas jų atpirkėjas.

36. Bet jie apgaudinėjo Jį ir savo liežuviais melavo Jam,

37. jų širdis nebuvo teisi prieš Jį, jie nepasiliko ištikimi Jo sandorai.

38. Tačiau Jis, būdamas kupinas gailestingumo, atleido kaltes ir nesunaikino jų. Daugelį kartų Jis sulaikė savo rūstybę ir neišliejo pykčio.

39. Jis atsimindavo, kad jie tėra kūnas ir kvapas, kuris nueina ir nebegrįžta.

40. Kaip dažnai jie pykdė Jį dykumoje, liūdino tyruose!

41. Jie vis iš naujo gundė Dievą ir apribojo Izraelio Šventąjį.

42. Jie neprisimindavo Jo rankos ir tos dienos, kai Jis išvadavo juos iš priešo,

43. kai darė Egipte ženklus ir stebuklus Coano laukuose.

44. Jis pavertė krauju upelius ir upes, kad jie negalėtų gerti iš jų.

45. Jis siuntė muses, kurios kandžiojo juos, taip pat varles, kurios naikino juos.

46. Jis užleido ant jų laukų derliaus žiogus ir skėrius.

47. Jis išdaužė ledais vynuogynus ir šilkmedžius sunaikino šalčiu.

48. Jų gyvuliai nuo ledų žuvo ir galvijus naikino žaibai.

49. Jis siuntė jiems savo rūstybę, įtūžį, pyktį ir visus nelaimių nešėjus.

50. Jis padarė kelią savo rūstybei, nesaugojo jų nuo mirties, ant jų užleido marą.

51. Jis išžudė visus pirmagimius Egipte, pajėgumo pradžią Chamo palapinėse.

52. Jis išvedė savo tautą kaip avis, kaip kaimenę dykuma vedė.

53. Jis vedė juos saugiai, jie nieko nebijojo, jų priešus apdengė jūra.

54. Jis atvedė juos į šventąją žemę, prie kalno, kurį Jo dešinė buvo įsigijusi.

55. Jis išvarė tautas, išdalijo jų žemę paveldėti ir Izraelio gimines apgyvendino jų palapinėse.

56. Tačiau jie gundė Jį ir maištavo prieš Dievą, Aukščiausiojo įsakymų nesilaikė.

57. Nusisuko ir buvo neištikimi kaip jų tėvai, nukrypo į šalį kaip sugadintas lankas.

58. Aukštumomis jie kėlė Jo pyktį, drožtais atvaizdais sukėlė Jam pavydą.

59. Dievas, tai išgirdęs, supyko ir pasibjaurėjo Izraeliu.

60. Jis paliko palapinę Šilojuje, kurią tarp žmonių buvo pasistatęs.

61. Savo jėgą Jis atidavė į nelaisvę, savo šlovę­į priešo rankas.

62. Savo tautą pavedė kardui ir pyko ant savo paveldėjimo.

63. Jaunuolius ugnis prarijo, mergaitės liko netekėjusios.

64. Kunigai krito nuo kardo, o našlės negalėjo jų apraudoti.

65. Tada Viešpats pabudo tarsi žmogus iš miego, tarsi karžygys, šūkaudamas nuo vyno,

66. Jis privertė priešus bėgti, amžiną gėdą jiems padarė.

67. Jis atsisakė Juozapo palapinės ir Efraimo giminės neišsirinko.

68. Išsirinko Jis Judo giminę, Siono kalną pamėgo.

69. Čia Jis pastatė savo šventyklą, aukštą kaip dangų, tvirtą lyg žemę, amžiams sutvertą.

70. Savo tarną Dovydą Jis išsirinko, paėmęs jį nuo avių gardų.

71. Pašaukė jį nuo žindančių avių ganyti Jokūbą ir Izraelį, Jo paveldėjimą.

72. Jis ganė juos nuoširdžiai, rūpestinga ranka juos vedė.

1. Dieve, pagonys įsiveržė į Tavo paveldėjimą, suteršė šventyklą, pavertė Jeruzalę griuvėsiais!

2. Jie atidavė Tavo tarnų lavonus lesti padangių paukščiams, žvėrims ėsti kūnus šventųjų.

3. Jie išliejo jų kraują kaip vandenį Jeruzalės apylinkėse, ir nebuvo, kas juos palaidotų.

4. Mes tapome panieka savo kaimynams, pasityčiojimu ir pajuoka tiems, kurie gyvena aplinkui mus.

5. Ar ilgai, Viešpatie? Ar amžinai rūstausi? Ar degs kaip ugnis Tavo pavydas?

6. Išliek savo rūstybę ant pagonių, kurie Tavęs nenori pažinti, ir ant karalysčių, kurios nesišaukia Tavojo vardo!

7. Juk jie suėdė Jokūbą ir jo gyvenvietes nusiaubė.

8. Neprisimink mūsų ankstesniųjų kalčių! Skubiai suteik mums savo gailestingumą, nes esame labai pažeminti.

9. Padėk mums, Dieve, mūsų gelbėtojau, dėl savo vardo šlovės! Išgelbėk mus ir atleisk mūsų nusikaltimus dėl savo vardo.

10. Kodėl turėtų sakyti pagonys: “Kur yra jų Dievas?” Tesužino apie Tave pagonys mūsų akivaizdoje, kai bausi už pralietą Tavo tarnų kraują!

11. Tepasiekia Tave belaisvių dejavimas! Savo galinga ranka išlaisvink pasmerktuosius mirti.

12. Atmokėk, Viešpatie, mūsų kaimynams septyneriopai už piktžodžiavimą, kuriuo jie plūdo Tave!

13. O mes, Tavo tauta ir Tavo ganyklos avys, dėkosime Tau amžinai, kartų kartoms skelbsime Tavo šlovę!

1. Klausykis, Izraelio ganytojau, kuris vedi Juozapą kaip avis! Kuris gyveni tarp cherubų, suspindėk.

2. Pažadink savo jėgą ties Efraimu, Benjaminu ir Manasu, ateik ir išgelbėk mus!

3. Dieve, prikelk mus, apšviesk mus savo veidu, tai būsime išgelbėti.

4. Kareivijų Viešpatie, ar ilgai pyksi, kai Tavo tauta meldžiasi!

5. Tu valgydini ją verksmo duona ir ašaromis gausiai girdai.

6. Tu leidi mūsų kaimynams vaidytis dėl mūsų. Mūsų priešai tyčiojasi iš mūsų.

7. Kareivijų Dieve, prikelk mus, apšviesk mus savo veidu, tai būsime išgelbėti.

8. Tu atnešei vynmedį iš Egipto, išvarei pagonis ir jį čia įsodinai.

9. Tu paruošei jam dirvą, jis įleido šaknis ir išsiplėtė krašte.

10. Jo šešėlis dengė kalnuotąją šalį, jo šakos kaip Dievo kedrai.

11. Jis išleido šakas ligi jūros ir atžalas iki upės.

12. Kodėl jo aptvarus nugriovei, kad praeiviai skintų jo uogas?

13. Girių šernas niokoja jį, laukiniai žvėrys ganosi jame.

14. Kareivijų Dieve, sugrįžk! Pažvelk iš dangaus, pamokyk ir aplankyk šitą vynmedį,

15. kurį pasodino dešinė Tavo, atžalą, kurią Tu dėl savęs sustiprinai.

16. Tie, kurie sudegino jį ugnimi ir nukirto, Tavo veidui sudraudus, težūna!

17. Tegu Tavo ranka būna ant Tavo dešinėje sėdinčio vyro, žmogaus sūnaus, kurį pats užauginai.

18. Mes nebeatsitrauksime nuo Tavęs. Atgaivink mus, ir mes šauksimės Tavo vardo.

19. Kareivijų Viešpatie, atgaivink mus, apšviesk mus savo veidu, tai būsime išgelbėti.

1. Garsiai šlovinkite Dievą, mūsų stiprybę, džiaugsmingą triukšmą kelkite Jokūbo Dievui!

2. Giedokite psalmę, muškite būgną, skambinkite psalteriu ir arfa!

3. Pūskite trimitą jauno mėnulio dieną, skirtu laiku mūsų šventėje!

4. Tai yra įsakymas Izraeliui, Jokūbo Dievo įstatymas.

5. Tokį nurodymą gavo Juozapas, kai Jis ėjo per Egipto žemę. Išgirdau nežinomą kalbą:

6. “Aš pašalinau tavo naštą nuo pečių, tavo rankoms nebereikia nešioti pintinės.

7. Varge šaukeisi, ir Aš išgelbėjau tave, atsiliepiau iš griaudėjančio debesies, prie Meribos vandenų mėginau tave.

8. Klausyk, mano tauta, Aš noriu tave įspėti! O kad tu, Izraeli, paklausytum manęs!

9. Neturėk ir negarbink jokio kito dievo!

10. Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės. Plačiai išsižiok, kad pripildyčiau tavo burną.

11. Bet mano tauta neklausė mano balso, Izraelis man nepakluso.

12. Todėl atidaviau juos jų širdžių geismams, jie vaikščiojo pagal savo sumanymus.

13. O kad mano tauta klausytų manęs, kad Izraelis eitų mano keliais!

14. Tuojau pažeminčiau jų priešus ir prieš jų prispaudėjus pakelčiau ranką!

15. Kurie nekenčia Viešpaties, turėtų Jam lenktis, ir toks jų likimas būtų per amžius.

16. O juos geriausiais kviečiais valgydinčiau, uolų medumi maitinčiau”.

1. Dievas pakyla dievų susirinkime, dievams teismą daro:

2. “Ar dar ilgai teisite neteisingai ir pataikausite nedorėliams?

3. Ginkite vargšus ir našlaičius, beturčių ir paniekintųjų saugokite teises.

4. Vargšus ir beturčius iš nedorėlių rankų vaduokite!”

5. Jie neišmano ir nesupranta, jie vaikščioja tamsoje, todėl visi žemės pamatai svyruoja.

6. Aš tariau: “Jūs esate dievai ir Aukščiausiojo sūnūs.

7. Tačiau jūs mirsite kaip žmonės, krisite kaip bet kuris kunigaikštis”.

8. Pakilk, Dieve, teisk žemę, nes visos tautos Tau priklauso!

1. Dieve, netylėk! Dieve, nenurimk ir nebūk tylus!

2. Juk štai Tavo priešai triukšmauja, kelia galvas tie, kurie Tavęs nekenčia.

3. Prieš Tavo tautą jie rengia sąmokslą, tariasi prieš Tavo globotinius.

4. Jie sako: “Eikime, išnaikinkime juos, kad šios tautos nebebūtų ir Izraelio vardo niekas nebeminėtų”.

5. Jie tariasi vieningai, susijungia prieš Tave;

6. Edomo ir Moabo stovyklos, izmaelitai ir hagarai,

7. Gebalas, Amonas ir Amalekas, Filistija kartu su Tyro gyventojais.

8. Su jais kartu asirai eina, Loto palikuonims teikia paramą.

9. Padaryk jiems kaip Midjanui, kaip Siserai ir Jabinui prie Kišono upelio;

10. jie prie En Doro sunaikinti buvo, tapo mėšlu žemei patręšti.

11. Padaryk jų kunigaikščius kaip Orebą ir Zeebą, kaip Zebachą bei Calmuną­visus jų vadus,

12. kurie sakė: “Pasiglemžkime Dievo žemes!”

13. Dieve, padaryk juos lyg sūkurio blaškomus lapus, lyg šiaudus prieš vėją.

14. Kaip ugnis sudegina mišką, kaip liepsna nudegina kalnus,

15. taip gainiok juos audromis, gąsdink vėtromis.

16. Viešpatie, sugėdink jų veidus, kad jie ieškotų Tavo vardo!

17. Tegul visada juos gėda ir išgąstis lydi ir gėdoje jie tepražūna.

18. Težino jie, kad Tas, kurio vardas Viešpats, visoje žemėje yra aukščiausias!

1. Kokios mielos Tavo buveinės, kareivijų Viešpatie!

2. Alpsta mano siela ir ilgisi Viešpaties kiemų. Mano širdis ir kūnas šaukiasi gyvojo Dievo.

3. Net ir žvirblis randa namus, kregždė­lizdą perėti vaikams prie Tavo aukurų, kareivijų Viešpatie, mano Karaliau ir Dieve!

4. Palaiminti, kurie gyvena Tavo namuose: jie nuolat giria Tave!

5. Palaimintas žmogus, kuris randa stiprybę Tavyje, kuris yra keleivis savo širdy.

6. Keliaudami išdegusiu slėniu, jie šaltiniu jį paverčia, ankstyvasis lietus jį padengia palaiminimais.

7. Jie eina iš jėgos į jėgą, kol Dievą Sione išvysta.

8. Kareivijų Viešpatie, išgirsk mano maldą! Išgirsk, Jokūbo Dieve!

9. Pažvelk, Dieve, mūsų skyde! Pažiūrėk į veidą savo pateptojo!

10. Juk viena diena Tavo kiemuose yra vertesnė už tūkstantį kitur; geriau būti durininku Dievo namuose, negu gyventi nusidėjėlių palapinėse.

11. Saulė ir skydas yra Viešpats; malonę ir garbę teikia Viešpats, gerų dalykų neatsako tiems, kurie nekaltai elgiasi.

12. Kareivijų Viešpatie, palaimintas žmogus, kuris pasitiki Tavimi!

1. Viešpatie, Tu buvai palankus savo kraštui, išlaisvinai Jokūbą.

2. Tu atleidai savo tautos kaltę, uždengei jos nusidėjimą.

3. Tu sulaikei savo pyktį, nukreipei savo rūstybės įkarštį.

4. Atgaivink mus, Dieve, mūsų gelbėtojau, tepaliauja Tavo rūstybė!

5. Nejaugi amžinai pyksi ant mūsų, rūstausi per kartų kartas!

6. Argi vėl mūsų neatgaivinsi, kad džiaugtumėmės Tavimi?

7. Viešpatie, parodyk mums savo gailestingumą, suteik išgelbėjimą!

8. Klausysiuos, ką kalba Viešpats Dievas! Jis juk skelbia taiką savo tautai ir šventiesiems; tenesigręžia jie į kvailystę.

9. Tikrai, Jo išgelbėjimas arti tiems, kurie Jo bijo, Jo šlovė gyvena tarp mūsų.

10. Gailestingumas ir tiesa susitiko, teisumas ir taika pasibučiavo.

11. Tiesa žels iš žemės, ir teisumas žvelgs iš dangaus.

12. Gausiai gėrybių duos Viešpats, ir žemė bus derlinga.

13. Teisumas eis pirma Jo ir nukreips mus į Jo kelią.

1. Viešpatie, išgirsk, išklausyk mane, nes aš esu vargšas ir beturtis!

2. Saugok mano sielą, nes aš esu šventas! Gelbėk savo tarną, kuris pasitiki Tavimi! Tu esi mano Dievas.

3. Viešpatie, būk man gailestingas, nes Tavęs šaukiuos be paliovos!

4. Palinksmink savo tarno sielą, nes į Tave, Viešpatie, kreipiu savo sielą.

5. Juk Tu, Viešpatie, esi geras ir pasiruošęs atleisti, kupinas gailestingumo visiems, kurie šaukiasi Tavęs.

6. Viešpatie, išgirsk mano maldą ir klausyk mano maldavimo balso!

7. Nelaimėje šaukiuosi Tavęs­Tu išklausai mane!

8. Viešpatie, nėra Tau lygaus tarp dievų ir nėra darbų kaip Tavo.

9. Visos Tavo sutvertos tautos ateis, pagarbins Tave, Viešpatie, ir šlovins Tavo vardą.

10. Tu esi didis ir darai stebuklus, Tu vienas esi Dievas!

11. Viešpatie, pamokyk mane savo kelio, kad vaikščiočiau tiesoje! Įtvirtink mano širdį Tavo baimėje.

12. Viešpatie, mano Dieve, girsiu Tave nuoširdžiai, šlovinsiu Tavo vardą per amžius!

13. Tavo gailestingumas buvo man didelis, Tu išgelbėjai mano sielą iš giliausio pragaro.

14. Dieve, išdidieji sukilo prieš mane, smurtininkų gauja tykoja mano gyvybės; jie nestato Tavęs savo akivaizdoje.

15. Tačiau Tu, Viešpatie, esi užjaučiantis ir maloningas Dievas, kantrus ir kupinas gailestingumo bei tiesos.

16. Pažvelk į mane ir pasigailėk manęs! Duok stiprybės savo tarnui ir išgelbėk savo tarnaitės sūnų!

17. Parodyk ženklą, kad mane globoji, kad matytų tie, kurie manęs nekenčia, ir susigėstų, nes Tu, Viešpatie, esi mano gelbėtojas ir guodėjas!

1. Jo pamatas ant šventųjų kalnų.

2. Viešpats myli Siono vartus labiau už visas Jokūbo buveines.

3. Šlovingi dalykai pasakojami apie tave, Dievo mieste!

4. Minėsiu Rahabą ir Babiloną tarp tų, kurie žino mane. Filistijos, Tyro ir Etiopijos gyventojai yra ten gimę.

5. Bet apie Sioną bus sakoma: “Šitas ir tas vyras jame yra gimę”. Aukščiausiasis įsteigė jį.

6. Viešpats užrašys tautų knygoje: “Šitas yra ten gimęs”.

7. Jie giedos: “Visos mano versmės yra tavyje!”

1. Viešpatie, mano išgelbėjimo Dieve, dieną ir naktį šaukiau Tavo akivaizdoje.

2. Tepasiekia mano malda Tave! Išgirsk mano šauksmą!

3. Mano siela pilna skausmų ir mano gyvybė arti mirties.

4. Mane laiko tokiu, kuris nužengė į duobę, esu bejėgis žmogus.

5. Tarp mirusiųjų yra mano guolis, guliu kape kaip užmuštieji, kurių Tu nebeatsimeni, nes jie nuo Tavęs atskirti.

6. Tu įstūmei mane į giliausią duobę, į tamsą, į gelmes.

7. Mane slegia Tavo rūstybė, Tavo bangos ritasi per mane.

8. Tu atitolinai nuo manęs mano pažįstamus, jiems padarei mane bjaurų. Esu uždarytas ir negaliu išeiti.

9. Mano akys aptemo nuo vargo. Kasdien šaukiausi Tavęs, Viešpatie, tiesdamas į Tave rankas.

10. Ar parodysi stebuklus mirusiems? Ar mirusieji kelsis ir girs Tave?

11. Ar pasakojama apie Tavo malonę ir ištikimybę mirusiųjų karalystėje?

12. Ar žinomi Tavo stebuklai tamsoje ir Tavo teisumas užmiršimo šalyje?

13. Viešpatie, Tavęs aš šaukiuosi, mano malda kas rytą kyla į Tave.

14. Viešpatie, kodėl atstumi mane, slepi nuo manęs savo veidą?

15. Nuskurdęs ir pasiruošęs mirti esu nuo pat jaunystės, kenčiu Tavo siaubus, nežinau, ką daryti.

16. Tavo rūstybės įkarštis krinta ant manęs, naikina mane Tavo siaubai.

17. Jie visą laiką supa mane kaip vandenys ir skandina.

18. Tu atitolinai nuo manęs mielą bičiulį, mano pažįstami pamiršo mane.

1. Viešpatie, apie Tavo gailestingumą giedosiu amžinai; kartų kartoms skelbsiu Tavo ištikimybę.

2. Aš tariau: “Gailestingumas išliks per amžius. Tu įtvirtinsi savo ištikimybę danguose”.

3. “Aš sudariau sandorą su išrinktuoju ir prisiekiau savo tarnui Dovydui:

4. ‘Per amžius įtvirtinsiu tavo palikuonis, tavo sostą visoms kartoms pastatysiu’ ”.

5. Viešpatie, dangūs giria Tavo stebuklus, Tavo ištikimybę­šventųjų susirinkimas.

6. Kas gi iš danguje esančių Viešpačiui prilygsta? Kas tarp Dievo sūnų panašus į Viešpatį?

7. Bauginantis yra Dievas šventųjų susirinkime, gerbtinas visų aplink Jį esančių.

8. Viešpatie, kareivijų Dieve, kas yra Tau lygus savo jėga? Viešpatie, kas yra toks ištikimas, kaip Tu?

9. Tu suvaldai jūros šėlimą, sukilusias bangas Tu sutramdai.

10. Tu sutriuškini Rahabą kaip nukautąjį, savo galinga ranka išgainioji savo priešus.

11. Tau priklauso dangūs ir žemė, pasaulis ir visa, kas jame; Tu sukūrei juos.

12. Tu sutvėrei šiaurę ir pietus; Taboras ir Hermonas džiaugiasi Tavimi.

13. Tu galingas: stipri Tavo ranka, aukštai pakelta Tavo dešinė!

14. Tavo sosto pamatas­teisumas ir teisingumas, gailestingumas ir tiesa eina Tavo priekyje.

15. Palaiminta tauta, kuri pažįsta džiaugsmingą garsą! Viešpatie, Tavo veido šviesoje jie vaikščios.

16. Tavo vardas juos linksmins, jie bus išaukštinti Tavo teisume.

17. Tu esi jų garbė ir galybė, Tavo palankumu išaukštintas mūsų ragas.

18. Viešpats yra mūsų apsauga, Izraelio Šventasis­mūsų karalius.

19. Regėjime Tu kalbėjai savo šventajam: “Aš suteikiau pagalbą karžygiui, išaukštinau tautos išrinktąjį.

20. Suradau Dovydą, savo tarną, ir šventu aliejumi jį patepiau.

21. Mano ranka visuomet jį palaikys, mano dešinė stiprins jį.

22. Priešas nenugalės jo ir piktadarys nepažemins.

23. Jo akivaizdoje parblokšiu priešus ir palaušiu tuos, kurie jo nekenčia.

24. Mano ištikimybė ir gailestingumas lydės jį, ir mano vardu aukštai iškils jo ragas.

25. Aš jo ranką padėsiu ant jūros ir ant upių jo dešinę.

26. Jis sakys man: ‘Tu esi mano tėvas, mano Dievas ir išgelbėjimo uola!’

27. Aš padarysiu jį savo pirmagimiu, jis bus aukščiau negu žemės karaliai.

28. Aš būsiu jam gailestingas per amžius, tvirta pasiliks sandora tarp mūsų.

29. Jo palikuonims leisiu gyventi per amžius, kol bus dangus, stovės jo sostas.

30. Jei jo vaikai paniekins mano įstatymą, jei nesielgs, kaip jiems įsakyta,

31. jei mano nuostatus laužys ir įsakymų mano nepaisys,

32. bausiu už jų nuodėmes lazda, plaksiu rykštėmis už jų kaltę.

33. Bet savo malonės iš jo neatimsiu ir ištikimybės jam neatsakysiu,

34. nesulaužysiu sandoros ir savo lūpų žodžio nekeisiu.

35. Kartą esu prisiekęs šventumu savo, Dovydui nemeluosiu.

36. Jo palikuonys gyvens per amžius, ir jo sostas stovės kaip saulė priešais mane,

37. bus įtvirtintas kaip mėnulis­ištikimas liudytojas danguje”.

38. Bet Tu atstūmei, atmetei ir pasibjaurėjai pateptuoju savo.

39. Išsižadėjai sandoros su savo tarnu, nusviedei žemėn jo karūną ir suteršei ją.

40. Tu sugriovei jo mūrus, pavertei griuvėsiais tvirtoves.

41. Jį plėšia visi praeiviai, jis tapo pajuoka kaimynams.

42. Tu leidai jo priešų galybei iškilti, jiems visiems suteikei džiaugsmą.

43. Nukreipei ašmenis jo kardo, neleidai laimėti mūšyje.

44. Tu atėmei jo šlovę ir nuvertei jo sostą.

45. Sutrumpinai jo jaunystės dienas, padengei jį gėda.

46. Ar ilgai, Viešpatie? Ar slėpsies amžinai? Ar degs kaip ugnis Tavo rūstybė?

47. Viešpatie, atsimink, koks trumpas yra mano gyvenimas! Kokius menkus Tu sukūrei visus žmones!

48. Koks žmogus gyvena ir nepatiria mirties? Kieno siela mirusiųjų buveinės išvengia?

49. Viešpatie, kur yra Tavo ankstesnė malonė, kurią Dovydui savo tiesoje pažadėjai?

50. Viešpatie, atsimink savo tarno gėdą; nešioju širdyje daugelio tautų panieką,

51. kuria, Viešpatie, Tavo priešai niekino Tavo pateptojo kelius.

52. Tebūna palaimintas Viešpats per amžius! Amen! Amen!

Significados: Saul.

Você está lendo Salmos na edição LT, Lithuanian, em Lituano.
Este lívro compôe o Antigo Testamento, tem 150 capítulos, e 2461 versículos.